Galiojančios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos įgyvendinimas

Neradote naudingos sau aktualios informacijos? Užduokite klausimą

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 8 dalyje reglamentuota, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi, peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė.

Valstybės tarnybos įstatymo (nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme. Viešojo administravimo įstatymo (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) vidaus administravimo apibrėžimas yra toks – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (personalo administravimas, finansinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytume, kad  įstaigos vadovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi, turėtų keisti tik vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statusą, kiti valstybės tarnautojai, atliekantys viešojo administravimo funkcijas, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, turėtų išlaikyti valstybės tarnautojo statusą. Manytume, kad reikėtų įvertinti, ar pareigybės aprašyme nustatytos tik vidaus administravimo funkcijos. Taip pat manytume, kad valstybės tarnautojo, kuris vykdo viešojo administravimo funkcijas, pareigybės aprašyme galėtų būti nustatytos papildomos vidaus administravimo funkcijos, jei toms funkcijoms vykdyti nėra paskirtas atskiras asmuo, nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies.

2024-02-06

Duomenų apsaugos pareigūno (toliau – DAP) skyrimą, statusą, užduotis reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR).

Vadovaujantis BDAR 37 straipsnio 6 dalimi ir 38 straipsnio 6 dalimi, DAP gali būti duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo personalo narys arba atlikti užduotis pagal paslaugų teikimo sutartį. DAP gali vykdyti kitas užduotis ir pareigas. Duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas užtikrina, kad dėl bet kokių tokių užduočių ir pareigų nekiltų interesų konfliktas.

Nuo 2024-01-01 galiojančiame Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ).

Vadovaujantis nuo 2024-01-01 galiojančioVAĮ 2 straipsnio 18 dalimi, viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad DAP funkcijas galėtų atlikti ir darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Jeigu DAP atlieka ir kitas funkcijas, t. y. viešojo administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos VAĮ, jis turėtų būti valstybės tarnautoju.

2024-02-06

Valstybės tarnybos įstatymo (redakcija nuo 2024-01-01) 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme.

Viešojo administravimo įstatymo (redakcija nuo 2024-01-01) 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (personalo administravimas, finansinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. To paties straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Administracinis reglamentavimas, vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi,  – viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus. Vadovaujantis šio straipsnio 9 dalimi, norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. 

Atsižvelgdami, į tai, kas išdėstyta, manytume, kad jeigu pareigybė būtų susijusi tik su ES struktūrinių ir kitų fondų parama ( kas pagal Viešojo administravimo įstatymą priskiriama vidaus administravimui), ir šias pareigas einantis asmuo rengtų tik individualius tarybos sprendimų projektus, susijusius tik su projektų valdymu (kas negalėtų būti pagal Viešojo administravimo įstatymą priskiriama viešojo administravimo sričiai – administracinis reglamentavimas), toks pareigybės aprašymas galėtų būti vertinamas, kaip darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybės aprašymu.

Formuluotė „arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas“ tinka pvz., Seimo kanceliarijos, vietos savivaldos, teismų valstybės tarnautojams, kurie valdžią įgyvendinantiems asmenims padeda atlikti jų funkcijas.

2024-02-06

2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai, įstaigose sudarytos komisijos peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes. Naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant naujai apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė.

Valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme. Pastarajame įtvirtinta, kad personalo administravimas, buhalterinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla yra laikoma įstaigos vidaus administravimo veikla ir šias funkcijas turi atlikti ne valstybės tarnautojai. Valstybės tarnautojais nutarta palikti už korupcijos prevenciją atsakingus tarnautojus ir teisinio atstovavimo funkcijas atliekančius tarnautojus. Vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statusas bus keičiamas į dirbančius pagal darbo sutartis.

Pažymime, kad vidaus reikalų ministro 2024 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1V-52  yra patvirtintos Viešojo administravimo subjekto, kurio teisinė forma – biudžetinė įstaiga, pareigybių sąraše esančių valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros rekomendacijos.

2024-02-06

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 998 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo 2.3 papunktyje nustatyta, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos nuostatas, aprašomos ir vertinamos tik naujai steigiamos, laisvos (neužimtos) valstybės tarnautojų pareigybės ar kai valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atsiranda poreikis keisti valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą.

Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka kitų pareigų pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio kaitumo būdu valstybės tarnautojas perkeliamas į laisvą pareigybę, bei remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 998 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ 2.3 papunkčiu, pareigybės aprašymas turi atitikti nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusios  Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos nuostatas.

2024-05-09
 

Pasikeitus pareigybės statusui iš valstybės tarnautojo į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, Jūs būsite atleista iš valstybės tarnautojo pareigų ir Jūsų tarnybos santykiai bus nutraukti, Jums nebus taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Atostogos ir kitos soc. garantijos bus nustatomos pagal Darbo kodeksą (toliau – DK).

DK 126 str. 2 d. nustatyta, kad darbuotojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus, suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.

Taip pat pažymime, kad DK 138 str. 2 d. nustatyta, kad darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos. Papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai pagal kompetenciją yra teikę nuomonę (2019 m.), kad papildomų atostogų suteikimas, kuris priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamojo darbo stažo toje pačioje darbovietėje, turėtų būti siejamas su nepertraukiamu pareigų ėjimu toje pačioje darbovietėje, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu buvo eitos pareigos (valstybės tarnybos ar darbo sutartininko). Jeigu Jūsų pateiktu atveju valstybės tarnautojas ėjo valstybės tarnautojo pareigas 30 metų ir tuomet toje pačioje darbovietėje vietoj valstybės tarnautojo pareigų iškart pradėjo dirbti darbo sutarties pagrindu, nepertraukiamasis darbo stažas toje pačioje darbovietėje papildomoms atostogų dienoms gauti turėtų būti 30 metų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi, peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu, nesurengus konkurso, sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė. Asmeniui, pasinaudojusiam šia teise ir tęsiančiam darbo santykius toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, išeitinė išmoka pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nemokamos, bet išsaugoma jo teisė į nepanaudotas kasmetines atostogas (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus nuo teisės į kasmetines atostogas įgijimo dienos, išskyrus atvejus, kai jis faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti), kurios suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbuotojui, pradėjusiam dirbti pagal darbo sutartį, kasmetinės atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, išsaugant iki tol įgytą darbo stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

2024-02-06

 

Pasidaliname Vidaus reikalų ministerijos 2023-09-22 raštu, kuriame buvo pateiktas atsakymas į Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos raštą „Dėl vidaus  audito  tarnybų  vadovų  ir  vidaus auditorių  neteisėtai vykdomo pareigybių naikinimo“.
                          
„Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo rašte „Dėl vidaus  audito  tarnybų  vadovų  ir  vidaus auditorių  neteisėtai vykdomo pareigybių naikinimo“ keliamus klausimus ir atkreipia Valstybės  ir  savivaldybių  vidaus  auditorių  asociacijos dėmesį į keletą aspektų:
1. Lietuvos Respublikos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas yra pagrindinis įstatymas, kuris reglamentuoja vidaus kontrolės ir vidaus audito veiklą įskaitant ir vidaus auditoriaus statusą, kompetenciją, funkcijas. Šiuo aspektu Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatos, nustatančios vidaus auditoriaus teisinį statusą aptariamu aspektu yra specialiosios normos Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo ir/ar Lietuvos Respublikos Darbo kodekso normų atžvilgiu – tai yra kilus kolizijai tarp šių įstatymų reglamentuojant vidaus auditorių statusą, turi būti taikomos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo normos, o ne Valstybės tarnybos įstatymo ir/ar Darbo kodekso normos.
2. Pagal šiuo metu galiojančio Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2 straipsnio 5 dalį vidaus auditorius – vidaus audito tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, arba kitą įstatymuose nustatytą statusą turintis asmuo, atliekantys vidaus auditą. Taigi šiuo metu vidaus auditorius gali turėti tiek valstybės tarnautojo, tiek ir darbuotojo pagal darbo sutartį statusą – pats faktas, kad asmuo nėra valstybės tarnautoju nereiškia, kad jis negali būti vidaus auditoriumi. Todėl ir jo statuso pasikeitimas iš valstybės tarnautojo į darbuotojo pagal darbo sutartį nereiškia, kad jis nustoja būti vidaus auditoriumi.
3. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2009, kuriuo naujai išdėstoma įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią vidaus auditoriumi bus vidaus audito tarnybos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, arba kitą įstatymuose nustatytą statusą turintis asmuo, atliekantis vidaus auditą.
Nuo kitų metų sausio 1 d. taip pat įsigalioja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2006, kuriuo keičiama Vietos savivaldos įstatymo 68 straipsnio 2 dalis, pagal kurią savivaldybės vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai bus darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
Atitinkamai priimant į pareigas naujus vidaus auditorius, jie negalės būti valstybės tarnautojais.
                      4. Pabrėžtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio, nustatančio įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą, 8 dalis nustato, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose bus sudarytos komisijos, kurios peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir įvertina ar jos atitinka šiame įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo sąvoką. Valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. 
Taigi Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio 8 dalies nuostatos yra valstybės tarnautojų statuso pakeitimą įgyvendinančios specialios nuostatos, todėl jomis ir turi būti vadovaujamasi keičiant asmenų teisinį statusą iš valstybės tarnautojo į darbuotojo pagal darbo sutartį.“

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga iki 2030 m. sausio 1 d. įvertina, ar valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos tinkamai įvertino jų pareigybių sąrašuose esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančias valstybės tarnautojų pareigybes iki 2025 m. sausio 1 d. panaikino arba vietoj jų įsteigė darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes.

Pažymėtina, kad ši nuostata yra imperatyvi, ir įstaigos negali savo nuožiūra nuspręsti įgyvendinti ją ar neįgyvendinti. Ar tinkamai įstaigos įgyvendino šią nuostatą iki 2030-01-01 įvertins Viešojo valdymo agentūra.

2024-01-31

Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytos, kokios yra viešojo administravimo sritys:
1) administracinis reglamentavimas;
2) administracinių sprendimų priėmimas;
3) administracinių paslaugų teikimas;
4) teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra;
5) viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (personalo administravimas, finansinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kokias funkcijas gali vykdyti valstybės tarnautojas, t. y. valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme.

Pažymėtina, kad Vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1K-195 (toliau – Aprašas), 8 punkte nustatyta, kad siekiant vidaus kontrolės tikslų, kuriama ir užtikrinama veiksminga viešojo juridinio asmens vidaus kontrolė, kurios dalis yra finansų kontrolė. Finansų kontrolė viešajame juridiniame asmenyje atliekama vadovaujantis viešojo juridinio asmens vadovo patvirtintomis finansų kontrolės taisyklėmis, reglamentuojančiomis finansų kontrolės organizavimą viešajame juridiniame asmenyje ir finansų kontrolę atliekančių darbuotojų pareigas ir atsakomybę, laikantis tokio nuoseklumo:
8.1. išankstinė finansų kontrolė, kurios paskirtis – priimant arba atmetant sprendimus, susijusius su turto panaudojimu, prieš juos tvirtinant viešojo juridinio asmens vadovui, nustatyti, ar ūkinė operacija yra teisėta, ar dokumentai, susiję su ūkinės operacijos atlikimu, yra tinkamai parengti ir ar jai atlikti pakaks patvirtintų asignavimų;
8.2. einamoji finansų kontrolė, kurios paskirtis – užtikrinti, kad tinkamai ir laiku būtų vykdomi viešojo juridinio asmens priimti sprendimai dėl turto panaudojimo;
8.3. paskesnė finansų kontrolė, kurios paskirtis – nustatyti, kaip yra įvykdyti viešojo juridinio asmens priimti sprendimai dėl turto panaudojimo.
Remiantis Aprašo nuostatomis, finansų kontrolė yra vidaus kontrolės dalis, t. y. vykdomos funkcijos nukreiptos į įstaigos vidų, atsižvelgiant į tai, manytume, kad funkcijos, vykdant finansų kontrolę, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nurodytos viešojo administravimo srities – teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra. 

(2024-04-24)

Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 13 punkte nustatyta, kad pareigybės aprašyme nustatoma veiklos sritis (-ys), kurioje (-iose) valstybės tarnautojas atlieka funkcijas.

Nustatant valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamą veiklos sritį, atsižvelgiama į teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos ir (ar) struktūrinio padalinio veiklą, nuostatas, 16 punkte – struktūrinio padalinio vadovo ir jo pavaduotojo pareigybės aprašymuose nustatomos visos struktūriniam padaliniui priskirtos veiklos sritys, neišskiriant, kuri yra pagrindinė, o kurios papildomos.

Taigi, jeigu skyriui yra priskirtas bent vienos iš viešojo administravimo sričių vykdymas, tokiu atveju skyriaus vedėjas taip pat vykdo viešojo administravimo funkcijas ir turėtų būti valstybės tarnautojas.

(2024-05-02)

Savivaldybėms perduotų valstybės funkcijų vykdymas automatiškai nereiškia, kad tai yra viešojo administravimo funkcijų vykdymas. Sprendžiant, koks turi būti pareigybės statusas – darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, ar valstybės tarnautojo, – turi būti įvertinta, kokie yra skyriaus veiklos tikslai ir funkcijos, kokios funkcijos priskirtos konkrečiai pareigybei, pareigybės veiklos sritys, t. y. atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymą, Valstybės tarnybos įstatymą, Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – Metodika), nuostatas, kt.

Tik tuo atveju, jeigu konkreti vykdoma funkcija yra atliekama bent vienoje iš Metodikos 13.1-13.7 papunkčiuose nustatytų sričių, tokia funkcija priskirtina valstybės tarnautojo pareigybei.

(2024-05-02)

Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (personalo administravimas, finansinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytos, kokios yra viešojo administravimo sritys:
1) administracinis reglamentavimas;
2) administracinių sprendimų priėmimas;
3) administracinių paslaugų teikimas;
4) teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra;
5) viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visi viešojo administravimo subjektai:
1) teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją;
2) konsultuoja asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais;
3) vykdo administracinę procedūrą;
4) atlieka viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (kai viešojo administravimo subjektas yra viešasis juridinis asmuo).

Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – Metodika) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 998 redakcija) 13 punkte nustatyta, kokios veiklos sritys gali būti nustatytos valstybės tarnautojų pareigybėse.

Sprendžiant, koks turi būti pareigybės statusas – darbuotojo pagal darbo sutartį ar valstybės tarnautojo, turi būti įvertinta, kokie yra skyriaus veiklos tikslai ir funkcijos, kokios funkcijos bus priskirtos konkrečiai pareigybei, pareigybės veiklos sritys, t. y. atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymą, Metodikos nuostatas  ir pan. 

Pažymėtina, kad jei vykdomos funkcijos nukreiptos į įstaigos vidų, užtikrinančias įstaigos savarankišką funkcionavimą, kad ji galėtų atlikti viešąjį administravimą, remiantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, tai laikytina vidaus administravimu. Kai dėl valstybės nuosavybei priklausančio ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto yra priimamas administracinis sprendimas (kaip jis suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei), t. y. sprendimas nepavaldžių subjektų atžvilgiu, manytume, tokia veikla galėtų būti priskirtina viešojo administravimo sričiai – administracinių sprendimų priėmimas. 

(2024-05-03)

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad centrinė perkančioji organizacija – perkančioji organizacija, kuri vykdo centralizuotų viešųjų pirkimų veiklą ir gali vykdyti pagalbinę viešųjų pirkimų veiklą. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje vidaus administravimas apibrėžtas kaip veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas. Atsižvelgdami į tai, manome, kad viešųjų pirkimų organizavimas (įskaitant ir pavaldiems subjektams) yra laikytinas vidaus administravimo veikla.

(2024-05-03)

Pareigybių sąraše esančių valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros procedūras, proceso etapus ir pareigybių peržiūros metu atliekamo valstybės tarnautojų pareigybėms priskirtų funkcijų įvertinimo gaires reglamentuoja Viešojo administravimo subjekto, kurio teisinė forma – biudžetinė įstaiga, pareigybių sąraše esančių valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros rekomendacijos, patvirtintos  Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1V-52 (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 3 punkte nustatyti pareigybių peržiūros proceso etapai, vienas iš jų – įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių, kurioms priskirtos vien tik Rekomendacijų 12.1–12.2 papunkčiuose nurodytos funkcijos, sąrašo (toliau – Sąrašas) sudarymas. 

Rekomendacijų 9.2 papunktis nustato, kad jeigu atliekant įstaigos pareigybių sąraše esančioms valstybės tarnautojų pareigybėms priskirtų funkcijų įvertinimą nustatoma, kad bent viena valstybės tarnautojo pareigybei priskirta (valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodyta) funkcija atitinka Rekomendacijų 12.3 papunktyje nurodytas funkcijas – tokios pareigybės į Sąrašą neįtraukiamos. Atsižvelgdami į Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, esant Rekomendacijų 9.2 papunktyje nustatytam atvejui, siūlytume įstaigoje įvertinti tos funkcijos atlikimo apimtis/laiką, jos vykdymo poreikio dažnumą, taip pat galimybę bei poreikį perskirstyti funkcijas, pvz., perkeliant valstybės tarnautojui būdingą funkciją kitai valstybės tarnautojo pareigybei. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sistemiškai aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, negali būti pavesta vykdyti nei vienos viešojo administravimo funkcijos.
 

(2024-05-03)

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS-1073-143/2015 (http://www.infolex.lt/tp/1141167) pasisakė, jog savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo tvirtinamas savivaldybės biudžetas, laikytinas norminiu teisės aktu. Pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus laikoma administraciniu reglamentu, kas pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnį yra viešojo administravimo sritis. 

Pažymime, kad, tuo atveju, kai sprendimas, kuriuo tvirtinamas biudžetas, yra norminis teisės aktas (tuo atveju, jei rengiamas ne savo įstaigos biudžetas, t. y. sritis, kurioje veikdamas valstybės tarnautojas atlieka funkcijas, nukreiptas ne į įstaigos vidų), manytume, kad tokia veikla rengiant sprendimo dėl biudžeto projektą būtų laikytina viešojo administravimo sritimi, kitu atveju, jei vykdomos funkcijos nukreiptos į įstaigos vidų, užtikrinančias įstaigos savarankišką funkcionavimą, remiantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, tai laikytina vidaus administravimu.

Taip pat pažymėtina, kad remiantis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 998 redakcija), 32 punktu, pareigybės, kurios veiklos sritis yra administracinis reglamentavimas, aprašyme nustatomas ne žemesnis kaip B1 užsienio kalbos mokėjimo lygis. 

(2024-05-03)
 

Viena iš Viešojo administravimo įstatyme nurodytų viešojo administravimo sričių yra administracinis reglamentavimas, kuris apima įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektų rengimą ar norminių administracinių aktų priėmimą. 

Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnis numato bendrąsias teisės aktų projektų rengimo nuostatas, kuriame nustatyta, kad  išvadas dėl teisės aktų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimams teikia Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šios Vyriausybės įgaliotų institucijų išvados pateikiamos ir teisės aktą priimančiam subjektui. Taip pat nustatyta, kad visi asmenys turi teisę teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbto teisės akto projekto. Teisėkūros pagrindų įstatymo 17 straipsnis nustato, kad rengiant teisės aktų projektus elektroniniu būdu paprastai dalyvauja įstaigos, su kuriomis numatoma derinti teisės akto projektą. Rengiant teisės aktų projektus elektroniniu būdu taip pat gali dalyvauti kiti asmenys ar asmenų grupės, teikdami pasiūlymus dėl rengiamo teisės akto projekto.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nurodyta funkcija – padalinys teikia pastabas teisės aktams (nutarimams, įstatymams), pastabos yra keliamos į TAIS, savaime nepriskirtina viešojo administravimo funkcijai.

2024-05-06
 

Remiantis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 13 punktu, viena iš valstybės tarnautojams priskirtinų veiklos sričių yra valstybės strategijų, strateginio lygmens ir nacionalinių programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimas.

Atsižvelgiant į tai, institucijoje vykdomas planavimas (padalinio lygmens, sudaroma sąmata) nėra priskirtina valstybės tarnautojų funkcijoms.

2024-05-07

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (personalo administravimas, finansinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

Atsižvelgiant į tai, kad projektų valdymas įeina į vidaus administravimo sąvoką, taip pat į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje valstybės tarnautojo apibrėžime nurodyta, kad valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme, projektų valdymas nėra priskirtinas viešojo administravimo sričiai.
 

2024-05-06

Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis, manytume, kad klausime nurodyta funkcija – valstybės tarnautojas administracinės procedūros metu dalyvauja priimant administracinį sprendimą, t. y. nagrinėja prašymus priimti administracinius sprendimus ir rengia administracinių sprendimų projektus arba dalyvauja administracinio sprendimo nagrinėjimo ir  rengimo koordinavime, galėtų būti priskiriama valstybės tarnautojo funkcijai.

Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 998 redakcija) (toliau – Metodika), 13 punkte nustatyta, kokios veiklos sritys gali būti nustatytos valstybės tarnautojų pareigybėse.

Pareigybės veiklos sritys gali būti šios:
13.1. administracinis reglamentavimas;
13.2. administracinių sprendimų priėmimas;
13.3. administracinių paslaugų teikimas;
13.4. teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra;
13.5. viešųjų paslaugų teikimo administravimas;
13.6. diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimo užtikrinimas;
13.7. pagalba valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atliekant jiems nustatytas funkcijas (išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo   įstatyme) įskaitant, bet neapsiribojant, informacijos, reikalingos valstybės ar vietos valdžią įgyvendinančių asmenų funkcijoms atlikti, apdorojimas ir analizė, dokumentų, išvadų, pasiūlymų ir (ar) pozicijų su valstybės ar vietos valdžią įgyvendinančių asmenų kompetencija susijusiais klausimais rengimas, valstybės strategijų, strateginio lygmens ir nacionalinių programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimas, atstovavimas teismuose ir (ar) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijose, tarptautiniai ryšiai, korupcijos prevencija; veiklos sritys, kurios apima teismų, prokuratūros ir kitas specifines veiklas, kurių pareigybių sąrašas nustatytas Metodikos 3 priede, išskyrus šiame priede išvardintas pareigybes, kurioms veiklos sritis nenustatoma.

Atkreipiame dėmesį, kad remiantis Metodikos 13 punktu, nustatant valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamą veiklos sritį, atsižvelgiama į teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos ir (ar) struktūrinio padalinio veiklą, nuostatas.
Pažymime, kad automatinio nebelikusių veiklos sričių prilyginimo galiojančioje Metodikoje nustatytoms veiklos sritims nėra. 

2024-05-07
 

Manytume, kad valstybės tarnautojo, kuris vykdo viešojo administravimo funkcijas, pareigybės aprašyme galėtų būti nustatytos papildomos (Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – Metodika), 24 punktas – pareigybės aprašyme galima nustatyti ne daugiau kaip šešias papildomas funkcijas, kurios nenustatytos pareigybės aprašymo ruošinyje, bet susijusios su struktūrinio padalinio ir (ar) įstaigos veikla. Į šiame punkte nurodytas šešias papildomas funkcijas neįskaitoma Metodikos 23 punkte nurodyta funkcija.) vidaus administravimo funkcijos, jei toms funkcijoms vykdyti nėra paskirtas atskiras asmuo, laikantis Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatų.

2024-05-07

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi, peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu, nesurengus konkurso, sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė.

Asmeniui, pasinaudojusiam šia teise ir tęsiančiam darbo santykius toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, išeitinė išmoka pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nemokamos, bet išsaugoma jo teisė į nepanaudotas kasmetines atostogas (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus nuo teisės į kasmetines atostogas įgijimo dienos, išskyrus atvejus, kai jis faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti), kurios suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbuotojui, pradėjusiam dirbti pagal darbo sutartį, kasmetinės atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nustatyta tvarka, išsaugant iki tol įgytą darbo stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.            

Remiantis DK 126 straipsnio 2 dalimi, darbuotojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus, suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.

Pažymėtina, kad DK 126 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbo ir kolektyvinės sutartys, darbo teisės normos gali nustatyti ilgesnės trukmės atostogas.

2024-05-09
 

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmeniui,  tęsiančiam darbo santykius toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, išeitinė išmoka pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nemokamos, bet išsaugoma jo teisė į nepanaudotas kasmetines atostogas (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus nuo teisės į kasmetines atostogas įgijimo dienos, išskyrus atvejus, kai jis faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti), kurios suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbuotojui, pradėjusiam dirbti pagal darbo sutartį, kasmetinės atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, išsaugant iki tol įgytą darbo stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

2024-05-09

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmeniui,  tęsiančiam darbo santykius toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, išeitinė išmoka pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nemokamos, bet išsaugoma jo teisė į nepanaudotas kasmetines atostogas (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus nuo teisės į kasmetines atostogas įgijimo dienos, išskyrus atvejus, kai jis faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti), kurios suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbuotojui, pradėjusiam dirbti pagal darbo sutartį, kasmetinės atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, išsaugant iki tol įgytą darbo stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

2024-05-09

Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi, peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui. Remiantis Viešojo administravimo subjekto, kurio teisinė forma – biudžetinė įstaiga, pareigybių sąraše esančių valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros rekomendacijų, patvirtintų  Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1V-52 (toliau – Rekomendacijos), 2 punktu, pareigybių peržiūros tikslas – peržiūrėti įstaigos pareigybių sąraše esančioms valstybės tarnautojų pareigybėms priskirtas funkcijas ir, identifikavus tas valstybės tarnautojų pareigybes, kurioms yra priskirtos vien tik Rekomendacijų 12.1–12.2 papunkčiuose nurodytos funkcijos, priimti motyvuotus sprendimus dėl šių pareigybių panaikinimo ar naujų pareigybių – darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis – vietoje jų įsteigimo.

Remiantis Rekomendacijų nuostatomis, bei atsižvelgiant į tai, kad peržiūrėtos turi būti įstaigos pareigybių sąraše esančioms valstybės tarnautojų pareigybėms priskirtos funkcijos, jei pareigybei priskirtinos tik vidaus administravimo funkcijos, tai individualiais įsakymais paskirtų funkcijų vykdymas, kurioms yra reikalingas valstybės tarnautojo statusas, nepadaro pačios pareigybės valstybės tarnautojo pareigybe. Jeigu pastarųjų funkcijų vykdymas yra nuolatinio pobūdžio, siūlytume apsvarstyti jų įtraukimo į pareigybės aprašymą galimybes ir tikslingumą. Pažymėtina, kad vertinamos turėtų būti pareigybės funkcijos, o ne konkretaus asmens vykdomos papildomos užduotys/ pavedimai. Jeigu individualiais įsakymais skiriamos funkcijos yra viešojo administravimo funkcijos, jas vykdyti turėtų būti pavedama valstybės tarnautojams.

Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektuose, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas pavedama atlikti valstybės tarnautojams ar darbuotojams taip, kad šios funkcijos nesudarytų daugiau negu pusės valstybės tarnautojui jo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse ir nesudarytų daugiau kaip pusės valstybės tarnautojo darbo laiko atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse. Šių funkcijų atlikimas vidaus administravimo dokumentuose reglamentuojamas taip, kad būtų galima aiškiai nustatyti, kurioms valstybės tarnautojų ar darbuotojų pareigybėms šias funkcijas priskirta atlikti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sistemiškai aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, negali būti pavesta vykdyti nei vienos viešojo administravimo funkcijos. 
 

2024-05-04

Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (personalo administravimas, finansinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytos, kokios yra viešojo administravimo sritys:
1) administracinis reglamentavimas;
2) administracinių sprendimų priėmimas;
3) administracinių paslaugų teikimas;
4) teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra;
5) viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visi viešojo administravimo subjektai:
1) teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją;
2) konsultuoja asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais;
3) vykdo administracinę procedūrą;
4) atlieka viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (kai viešojo administravimo subjektas yra viešasis juridinis asmuo).

Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – Metodika) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 998 redakcija) 13 punkte nustatyta, kokios veiklos sritys gali būti nustatytos valstybės tarnautojų pareigybėse.

Sprendžiant, koks turi būti pareigybės statusas – darbuotojo pagal darbo sutartį ar valstybės tarnautojo, turi būti įvertinta, kokie yra skyriaus veiklos tikslai ir funkcijos, kokios funkcijos bus priskirtos konkrečiai pareigybei, pareigybės veiklos sritys, t. y. atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymą, Metodikos nuostatas  ir pan.  Jei pavyzdžiui, kalbininkas vykdo teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūrą, kaip tai numato Viešojo administravimo įstatymas, tai laikytina viešojo administravimo sritimi, tokias funkcijas turėtų vykdyti valstybės tarnautojas. Taip pat pažymėtina, kad tos funkcijos, kurios nėra susijusios su valstybės tarnautojo viešojo administravimo veikla valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, laikytinos ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijomis. Jeigu kalbininkas, pavyzdžiui,  atlieka kalbos redagavimo funkcijas, tokios funkcijos yra darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį.

2024-05-09
 

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi, peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui. 

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. 

Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu, nesurengus konkurso, sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė.

Asmeniui, pasinaudojusiam šia teise ir tęsiančiam darbo santykius toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, išeitinė išmoka pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nemokamos, bet išsaugoma jo teisė į nepanaudotas kasmetines atostogas (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus nuo teisės į kasmetines atostogas įgijimo dienos, išskyrus atvejus, kai jis faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti), kurios suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbuotojui, pradėjusiam dirbti pagal darbo sutartį, kasmetinės atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nustatyta tvarka, išsaugant iki tol įgytą darbo stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 

Tuo atveju, jei naikinant valstybės tarnautojo pareigybę ir vietoj jos steigiant darbuotojo pagal darbo sutartį pareigybę, asmuo nesutinka sudaryti darbo sutartį, asmuo turėtų būti atleidžiamas dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Atsižvelgiant į tai, naikinant valstybės tarnautojo pareigybę, taikomi DK nustatyti įspėjimo terminai.
 

2024-05-16

Valstybės tarybos įstatymo 5 str. 5 d. formuluotė „kitais atvejais turi teisę“ gali apimti tuos atvejus, kai pvz., kyla įtarimų dėl asmens nepriekaištingos reputacijos, pvz., asmuo deklaracijoje nurodė, kad neteistas, o žiniasklaidoje pasirodo kita informacija. Nors tokia pareigybė ir nėra įtraukta į sąrašą pareigybių, dėl kurių teikiamas prašymas Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 17 str. 5 d., tačiau kyla įtarimų dėl asmens nepriekaištingos reputacijos.

Diplomų, diplomų priedėlių ir studijų pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V-362 ,, Dėl Diplomų, diplomų priedėlių ir studijų pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarkos aprašo ir diplomo priedėlio pildymo rekomendacijų patvirtinimo“, 17 punkte nustatyta, kad asmenims, vietoj prarasto išsilavinimo dokumento, išduodamas dublikatas. Jeigu asmens prarasto arba sugadinto išsilavinimo dokumento blankas nebenaudojamas, vietoj jo išduodamas aukštosios mokyklos nustatytos formos išsilavinimo dokumento dublikatas. 

Atsižvelgdami į tai, manytume, kad vietoj prarasto diplomo, pretenduojant į valstybės tarnautojo pareigas, turėtų būti pateiktas diplomo dublikatas.

Atnaujinta: 2023 09 15

Ne, įstaigų vadovams išbandymo termino institutas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme nenustatytas (toliau – VTĮ). Išbandymo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai, galės būti nustatomas tik karjeros valstybės tarnautojams ir laikiniesiems valstybės tarnautojams (VTĮ 11 str. 6 d.) siekiant patikrinti, ar asmuo yra tinkamas eiti valstybės tarnautojo pareigas ir ar valstybės tarnautojo pareigos tinka asmeniui.

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkursus Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos prašymu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojus atrenka Vyriausybės įgaliota įstaiga.

VTĮ 13 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad konkursus į įstaigų vadovų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuotai organizuoja, kandidatų į įstaigų vadovų pareigas paiešką ir jų atranką vykdo Vyriausybės įgaliota įstaiga.

Remiantis Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 9 redakcija) (toliau – Priėmimo aprašas) 28 punktu, konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 3 narių. Įstaigos prašymu ar savo iniciatyva Agentūra gali deleguoti atstovą į konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus konkursus į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kuriuos įstaigos prašymu organizuoja Agentūra) komisiją komisijos nario teisėmis. Įstaiga prašymą dėl Agentūros atstovo delegavimo į konkurso komisiją Agentūrai turi pateikti ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo dienos.

Agentūros direktorius ar jo įgaliotas Agentūros valstybės tarnautojas sudaro konkurso į įstaigos vadovo pareigas ir konkurso, jeigu įstaigos prašymu konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas organizuoja Agentūra, komisijas. Įstaigoje organizuojamų konkursų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas komisijas sudaro valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, o jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo yra kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas arba savivaldybės meras. Konkurso į įstaigos vadovo pareigas ir konkurso, jeigu įstaigos prašymu konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas organizuoja Agentūra, komisijos pirmininku skiriamas Agentūros atstovas. Konkurso komisijos pirmininkas organizuoja komisijos darbą. Konkurso komisija sudaroma ne vėliau kaip iki konkurso paskelbimo dienos. Konkurso, jeigu įstaigos prašymu konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas organizuoja Agentūra, komisija sudaroma ne vėliau kaip iki Aprašo 20 punkte nurodyto termino pateikti dokumentus pabaigos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jei planuojamas konkursas ne į įstaigos vadovo pareigas, remiantis VTĮ 11 straipsnio 2 dalimi, įstaiga gali pati organizuoti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba įstaigos prašymu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojus atrenka Vyriausybės įgaliota įstaiga.

Taip, galėsite, tačiau atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju turėtų būti nustatomas atskiras darbo grafikas ir bendra darbo valandų trukmė neturėtų viršyti 12 valandų per dieną (Darbo kodekso 114 straipsnio 2 punktas).

Nuo 2024-01-01 įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 6 str. 1 d. nustatyta teisė valstybės tarnautojams eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį, ir (ar) užsiimti kita finansiškai atlygintina veikla, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta VTĮ 6 str. 3 d. VTĮ 6 str. 3 d. numatytas draudimas valstybės tarnautojams eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jie eina valstybės tarnautojo pareigas, kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, veiklos pobūdžio, ar užsiimti kita veikla taikomas tik tuo atveju, jeigu tai sukelia interesų konfliktą, sudaro prielaidas tarnybinę padėtį panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra pareigos, darbas ar veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdinius įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos. 

2024-02-01

Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta:
1. Valstybės tarnautojai turi teisę eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje.

2. Valstybės tarnautojai turi teisę gauti atlyginimą už veiklą einant valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos, valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės, viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, kolegialaus organo nario pareigas.

3. Valstybės tarnautojams draudžiama eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jie eina valstybės tarnautojo pareigas, kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, veiklos pobūdžio, ar užsiimti kita veikla, jeigu tai sukelia interesų konfliktą, sudaro prielaidas tarnybinę padėtį panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra pareigos, darbas ar veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdinius įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos.

4. Paaiškėjus šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį arba užsiimti kita veikla, pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas.

5. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejų.

Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 32 straipsnio 1 dalimi,  57 straipsniu, vicemeras atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus, mero paskirtas vicemeras pavaduoja merą (kai meras dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai neina savo pareigų ar mero įgaliojimai sustabdyti teismo nutartimi). Tuomet merą pavaduojantis vicemeras vykdo visus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 15, 19, 20 ir 21 punktuose, teikia administracines paslaugas Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmenims. Šio įstatymo 38 straipsnis 8 dalyje nustatyta, kad tos savivaldybės vicemeras negali būti renkamas seniūnaičiu.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad vicemeras galėtų dirbti pagal darbo sutartį ir gauti už šį darbą darbo užmokestį, jeigu tai neprieštaraus minėtų teisės aktų nuostatų reikalavimams.

2024-05-08
 

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (1.785,4 Eur). Gautas koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių.

Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis šia nuostata, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalies 1 punkte, kai valstybės tarnautojų tarnybinė veikla įvertinama  kaip „neatitinkanti lūkesčių“  ir nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas bei 20 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytus atvejį, kai valstybės tarnautojas perkeliamas į žemesnes pareigas ir jam nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas.

Pažymėtina, kad valstybės tarnautojams pareiginė alga gali būti padidinama tik vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 8 dalies 1 punktu, kai valstybės tarnautojų tarnybinė veikla įvertinama  kaip „viršijanti lūkesčius“ bei 20 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas perkeliamas į aukštesnes ar lygiavertes pareigas su pavaldžiais asmenimis.  

Vadovaujantis nuo 2024-01-01 įsigaliosiančio naujo Valstybės tarybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 puntu bei 21 straipsnio 3 dalimi priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą įstaigos vadovams nemokamas. Taigi savivaldybės kontrolieriui ir savivaldybės administracijos direktoriui priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nepriklausys.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio 13 dalis nustato, kad su iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas, taikomas likusiai kadencijos daliai ir nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal naujojo Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos įstatymo 2 priede konkretus koeficientas nustatytas tik Seimo kancleriui, Vyriausybės kancleriui ir Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui. Kitiems įstaigos vadovams konkretus koeficientas nustatomas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčiais. 

Įstaigų vadovams įstatymo nuostatos dėl pareiginės algos perskaičiavimo de facto nėra itin aktualios, nes jiems koeficientas bus nustatomas iš naujo. Vadovaujantis konstituciniu principu, kad už tą patį darbą turi būti mokamas toks pats atlyginimas, naujai nustatomas darbo užmokestis įstaigos vadovui mažėti neturėtų.

Taip pat papildomai pateikiame atsakymus pagal suformuluotus klausimus:
1 Klausimas:Kaip nuo 2024 m. turės būti skaičiuojamas darbo užmokestis tarnybos santykius tęsiančiam įstaigos vadovui, 2024 m. sausio 1 d. turėsiančiam 21 metus tarnybos Lietuvos valstybei stažą? Ar tokiam įstaigos vadovui valstybės tarnautojui, nuo 2024 m. sausio 1 d. apskaičiuotą darbo užmokestį sudarys ar 
a) dvi dalys: pareiginė alga (paskaičiuota pagal nustatytą pareiginės algos koeficientą) ir papildomas 21 proc. fiksuotas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ? (taikoma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo (Nr. XIV-1985) 2 straipsnio 11 dalies nuostata) ar 
b) sudarys tik viena dalis – nustatyta pareiginė alga? (taikoma nuo 2024-01-01 įsigaliojusios naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata).

Sudarys tik viena dalis – pareiginės algos koeficientas, apskaičiuotas pagal Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčių aprašą. Pažymėtina, kad įstaigų vadovams nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai yra pakankamai platūs, galintys padengti ir 30 proc. priedą.

2 Klausimas: Ar asmeniui šiuo metu nedirbančiam valstybės tarnyboje, bet iki 2024 m. sausio 1 d. jau iš anksčiau turėjusiam sukauptą 21 metus tarnybos Lietuvos valstybei stažą, naujai paskyrus tokį asmenį į įstaigos vadovo pareigas (pvz. 2024 m. birželio 1 d.) skaičiuojant darbo užmokestį jį sudarys 2 dalys: pareiginė alga (nustatytas pareiginės algos koeficientas) ir plius fiksuotas 21 proc. priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ar tik viena dalis - pareiginė alga (paskaičiuota pagal nustatytą pareiginės algos koeficientą) ? 

Sudarys tik viena dalis – pareiginės algos koeficientas, apskaičiuotas pagal  Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčių aprašą. Nuo 2024 m. sausio 1 d. priimti įstaigų vadovai neturėtų turėti teisėto lūkesčio gauti atitinkamai padidintą koeficientą dėl sukaupto stažo Lietuvos valstybei. Nes tai nebūtų darbo užmokesčio sumažinimas, o tai būtų paprasčiausiai naujo darbo užmokesčio – pareiginės algos koeficiento nustatymas, žinant, kad priedas už stažą įstaigos vadovams netaikomas.

3 klausimas: Kaip turi būti perskaičiuojamas ir kokio dydžio pareiginė algos koeficientas turi būti nustatomas nuo 2024 m. tarnybos santykius tęsiančiam įstaigos vadovui, 2024 m. sausio 1 d. turėjusiam 21 metus tarnybos Lietuvos valstybei stažą? Nuo 2024 m. pareiginės algos koeficientas turėtų būti perskaičiuojamas ir nustatomas pagal kurį iš šių variantų: 
a) įstaigos vadovo iki 2024 m. sausio 1 d. gautą pareiginę algą sudėjus kartu su 21 proc. priedu už stažą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio? (Pastaba. šiuo atveju įstaigos vadovo gaunamas darbo užmokestis nuo 2024 m. nesikeistų)
b) įstaigos vadovo iki 2024 m. sausio 1 d. gautą pareiginę algą be 21 proc. priedo už stažą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio? 

Pirma, koeficientas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 858 „Dėl Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčių aprašo patvirtinimo“. Po to, manytume, reikalinga pasitikslinti, ar nebus mokamas mažesnis darbo užmokestis nei praeitas metais - įstaigos vadovo iki 2024 m. sausio 1 d. gautą pareiginę algą sudėjus kartu su 21 proc. priedu už stažą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Ar koeficientas turėtų būti didesnis nei kad gauta pareiginė alga su priedu už stažą – sprendžia į pareigas priimantis asmuo.
 

Teikiame su Vidaus reikalų ministerija suderintą nuomonę.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 10 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir 20 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytus atvejus.

Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatą, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, tuo atveju, kai perskaičiavus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientą, pareiginė alga sumažėja, manytume, kad koeficiento šimtąsias dalis galima būtų padidinti į teigiamą pusę, pvz., tarnautojo pareiginė alga yra 1580€. Jo naujas koeficientas, suapvalinus jį iki šimtųjų dalių, gaunasi 0,88, o tai yra 1571,15€ (8,85€ mažiau), todėl siūlytume koeficientą skaičiuoti ne 0,88, o 0,89, tada tarnautojo pareiginė alga būtų  €1589, t. y., iki šio įstatymo įsigaliojimo tarnautojui nustatyta pareiginė alga nesumažėtų.

Savivaldybės kontrolieriams netaikoma VTĮ 13 str. 4 d. (nesudaromas susitarimas), todėl netaikoma ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 str. 13 d.  ta apimtimi, kad su iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas, taikomas likusiai kadencijos daliai. Tačiau Savivaldybės kontrolieriui, kaip ir kitiems įstaigos vadovams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 str. 13 d. nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą.

 

Naujos redakcijos VTĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, valstybės tarnautojų pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Įstaigų vadovų pareiginė alga nustatoma pagal pareigybei šio įstatymo 2 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos veiklos pobūdį, jos dydį, santykį su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribas, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčiais. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginės algos koeficientą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, manytume, kas Savivaldybės kontrolieriui pareiginė alga nustatoma pagal VTĮ 20 str. 1 d., vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčiais: Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčių aprašo patvirtinimo (lrs.lt).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad  naujos redakcijos VTĮ 21 str. 3 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojams, išskyrus įstaigų vadovus, priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos. Vadinasi, įstaigos vadovams priedas už tarnybos stažą nebus mokamas.

 

 

 

Pareiginės algos didėjimo mechanizmas išlieka tapatus tam, koks ir buvo, t. y. pagal Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 18 straipsnį atlikus tarnybinės veiklos vertinimą ar pagal įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus laikinai perkėlus į aukštesnes pareigas ar lygiavertes pareigas su pavaldžiais asmenimis.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje reglamentuota, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 1–5, 9–14 punktuose nurodytiems valstybės tarnautojams ir asmenims, kurių tarnybos Lietuvos valstybei stažas įsigaliojus šiam įstatymui yra didesnis negu 20 metų, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis procentais yra fiksuojamas ir yra lygus šio įstatymo įsigaliojimo dieną sukauptam priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui procentais. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis nekinta ir šio dydžio priedas už iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sukauptą tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra mokamas tol, kol jie eina pareigas valstybės tarnyboje. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis išlieka ir jiems grįžus į valstybės tarnybą. Šios dalies nuostatos taikomos ir asmenims, ėjusiems šioje dalyje nurodytas pareigas ir priimtiems į valstybės tarnautojo pareigas iki ar po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Taigi, jeigu valstybės tarnautojui 2024 m. sausio 1 d. priklausys, pavyzdžiui, 30 proc. priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, tai šis dydis toks ir išliks bei turės būti fiksuojamas.

Teikiame nuomonę į Jūsų pateiktus klausimus dėl nuo 2024-01-01 įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatų taikymo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams:

 

  • priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams kaip ir karjeros valstybės tarnautojams, mokamas vadovaujantis VTĮ 19 str. 1 d. 3  p., 21 str. 3 d. ir  Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo (toliau – VTĮ pakeitimo įstatymas) 2 str. 11 d., išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo įstaigų vadovus, nes įstaigų vadovams priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nemokamas;

 

  • politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams (ne vadovams), kaip ir visiems pareigas einantiems karjeros valstybės tarnautojams, pareiginės algos koeficientai  perskaičiuojami  VTĮ pakeitimo įstatymo 2 str. 10 d. nustatyta tvarka. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams (ne vadovams) juos į pareigas priimantis asmuo gali bet kada (skirtingai nuo karjeros tarnautojų, nes jiems tik po vertinimo gali didinti pareiginės algos koeficientą) pagal VTĮ 20 str. 1 d. iš DAS pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo nustatyti kitokį, nei politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas turi dabar, pvz., po perskaičiavimo, pareiginės algos koeficientą iš Darbo apmokėjimo sistemoje šio tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo;

 

  • politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams tarnybinės veiklos vertinimas neatliekamas (VTĮ 18 str. 1 d.).

 

Atkreipiame dėmesį į tai, kad bazinis dydis ir valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas nėra tapatūs dalykai. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nustatyti minimalus pareiginės algos koeficientai, priklausomai nuo valstybės tarnautojų pareigybės grupės arba pareigybės. Vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, valstybės tarnautojų pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš šio bazinio dydžio.

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir 20 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytus atvejus.

Pvz., jeigu iki 2024-01-01 valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas buvo 8, tai nuo 2024-01-01 jo koeficientas būtų 0,84 (8 (buvęs koeficientas) x 186 (buvęs bazinis dydis) =1488 (pareiginė alga); 1488 (pareiginė alga) / 1785,4 (naujas bazinis dydis) = 0.83342668 (naujas koeficientas), kuris  apvalinamas iki šimtųjų dalių į didesniąją pusę). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jeigu valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas yra žemesnis negu 1, tai pareiginė alga gali būti mažesnė nei bazinis dydis – 1785,4 eurai.

2024-01-30

2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymui[1] (toliau – VTĮ), iš esmės pasikeitė valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas, kas institucijoms kartais sukelia naujų iššūkių jį aiškinant.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pastebi, jog pastaruoju metu, kaip viena iš diskutuotinų vietų VTĮ, ypač akcentuojamas įstatyme sumažėjęs socialinių garantijų ir (ar) skatinimo priemonių, taikomų valstybės tarnautojams, detalizavimas. Vidaus reikalų ministerija, kaip institucija, atsakinga už valstybės politikos valstybės tarnybos srityje formavimą, siekdama palengvinti naujųjų VTĮ nuostatų įgyvendinimą ir užtikrinti vienodą jų taikymą, teikia nuomonę dėl naujojo teisinio reguliavimo taikymo.

Pabrėžtina, kad vienas iš pagrindinių naujojo įstatyminio reglamentavimo tikslų buvo siekis sumažinti atskirtį tarp viešojo ir privataus sektoriaus darbo santykių reguliavimo, priartinant ne itin lanksčias valstybės tarnautojų skatinimo, garantijų, motyvavimo sistemas prie liberalesnių Darbo kodekso nuostatų. Todėl ir valstybės tarnautojų padėtis po VTĮ įsigaliojimo nepablogėjo: viena vertus, iki šiol išliko specifinės įstatyminės garantijos (pavyzdžiui, materialinės pašalpos, persikėlimo išlaidų kompensavimas ir pan.), kita vertus, naujasis įstatymas palieka daug didesnes galimybes pačiam darbdaviui (t. y. valstybės institucijai bei jos vadovui) valdyti žmogiškuosius išteklius, o tai reiškia ir motyvuoti, skatinti tarnautojus, kurti vidinę įstaigos kultūrą bei pozityvų mikroklimatą įstaigoje.

Pažymėtina, kad darbuotojų motyvavimas plačiąja prasme apima ne tik jų finansinį skatinimą, bet ir įvairiausias kitas priemones: organizacijos vidinės kultūros kūrimą, mikroklimato formavimą, vertybių diegimą ir pan., o tuo pačiu tai yra ir darbuotojų veiklos efektyvinimas tam, kad būtų geriau pasiekti įstaigos tikslai ir įgyvendinamos jos funkcijos. Todėl ir aptariamos „naudos“ darbuotojui tai pirmiausiai yra priemonės, kuriomis įstaigos vadovas siekia užtikrinti efektyvią įstaigos veiklą.

Žmogiškųjų išteklių vadyboje darbuotojų motyvavimas bei jų įsitraukimas įvardijami kaip pagrindiniai veiksniai, užtikrinantys efektyvią įmonės ar įstaigos veiklą, kadangi įsitraukęs bei motyvuotas darbuotojas gali dirbti ir greičiau, ir efektyviau, ir jo kuriamas produktas yra aukštesnės kokybės. Motyvavimo ir įsitraukimo nauda jau suvokiama ir Lietuvos viešajame sektoriuje – nuo 2017 m. Lietuvoje yra vykdomas Įsitraukimo į darbą ir pasitenkinimo darbu vyriausybiniame sektoriuje tyrimas[2], kurio rezultatai yra nuolat viešinami ir kuriais vyriausybinio sektoriaus institucijos gali pasinaudoti, kad įsivertintų, kaip motyvavimas bei pasitenkinimas darbu jose atrodo lyginant su kitomis institucijomis.

Pabrėžtina taip pat ir tai, kad šiandien jau nėra įmanoma užtikrinti darbuotojų motyvavimo vien tik finansinėmis paskatomis (tiek dėl ribotų institucijų išteklių, tiek ir dėl to, kad finansinis motyvavimas yra trumpalaikis ir neefektyvus), todėl tampa itin svarbu įstaigoje turėti kompleksą priemonių, kurios ne tik kad padėtų išlaikyti senbuvius, bet ir pritraukti naujus darbuotojus bei leistų konkuruoti su privačiu sektoriumi. Šios priemonės iš esmės turėtų būti vienodos tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, todėl jų detalus teisinis reguliavimas VTĮ ar kitais įstatymo lygmens teisės aktais vertintinas kaip perteklinis.

Įstaigose dirbantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai savo funkcijas turi atlikti efektyviai, kokybiškai ir atsakingai. Atitinkamai ir pati įstaiga turėtų imtis priemonių, kurios padėtų, kaip minėta, valstybės tarnautojams ir darbuotojams savo funkcijas atlikti efektyviai, kokybiškai ir atsakingai.

Tokios priemonės apima tiek tiesiogiai suteikiamas darbo priemones ar darbuotojų darbo aplinkos kūrimą, tiek taip pat ir įvairiausias motyvacines priemones, kurios yra naudingos ne tik darbuotojams, bet (pirmiausia) ir pačiam darbdaviui, nes yra palyginus nebrangios, tačiau skatina darbuotojų lojalumą bei stiprina abipusius darbdavio ir darbuotojo pasitikėjimu grįstus santykius. Tai gali būti, pavyzdžiui:

– finansinės skatinimo priemonės (darbo užmokesčio didinimas, priedai, priemokos, vienkartinės išmokos ar pan.);

– aiškios karjeros perspektyvos įstaigoje (įvertinat darbuotojo kompetenciją bei jo įdedamas pastangas ir sukuriamą rezultatą);

– priemonės, nukreiptos į darbuotojų gerovę (lankstus grafikas, poilsio zonų įrengimas, įstaigų tradicijų puoselėjimas ir pan.);

– priemonės, skirtos palaikyti ir atkurti darbingumą (dienos, skirtos vykti į gydymo įstaigą, sveikatos programos, skiepijimas, organizacijų psichologo paslaugos ir pan.);

– priemonės, nukreiptos į darbuotojų tobulėjimo skatinimą, komandų formavimą, stiprinimą;

– įvairios kitos priemonės.

Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau paminėta, mano, jog tokios priemonės, kurių adresatas yra visi įstaigos darbuotojai (t. y. ne atskiri individai ar siauros jų grupės) ir kurių tikslas yra užtikrinti efektyvią įstaigos veiklą[3], nereikalauja papildomo formalaus įtvirtinimo įstatyme – jos turėtų būti nustatomos pačios institucijos vidaus teisės aktais[4].

Be abejo, nustatant šias priemones, turi būti laikomasi pagrindinių geros valdysenos reikalavimų, inter alia: šios priemonės neturi diskriminuoti darbuotojų; jos turi būti taikomos skaidriai bei atsakingai; jos turi būti aiškiai nustatytos įstaigos vidaus dokumentuose; priemonės turi būti planuojamos pagal turimus finansinius išteklius ir turi būti nustatytos jų finansavimo sąlygos (pvz., tam tikrais atvejais darbuotojų prisidėjimas savo lėšomis) ir pan.

2024-02-28

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuos nuo 2024-01-01 įsigaliosiančio Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnis.

Vadovaujantis minėto įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, kaip ir dabar, bus vertinama įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir laikinųjų (pakaitinių) valstybės tarnautojų tarnybinė veikla.

Skirtingai nei šiuo metu, įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas bus įvertinti jo kompetenciją ir pasiektus rezultatus įgyvendinant susitarimą dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų (toliau – susitarimas). Tuo tarpu karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu bus įvertinama jų kompetencija ir pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai.

Kaip matyti, nuo 2024 m. karjeros valstybės tarnautojų atžvilgiu nebelieka gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertinimo, taip pat bus vertinami pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, tačiau ne vykdant nustatytas užduotis, o valstybės tarnautojui įgyvendinant tarnybinės veiklos lūkesčius (užduotys nebus nustatomos). Taip pat ir įstaigos vadovo atveju, t. y. nebebus vertinami gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o pasiekti rezultatai bus vertinami įgyvendinant susitarimą, o ne vykdant jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis.

Keičiasi ir įvertinimo būdai, t. y. įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar laikinojo valstybės tarnautojo vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti taip: 1) viršijanti lūkesčius (dabar – „labai gerai“); 2) atitinkanti lūkesčius (dabar – „gerai“); 3) iš dalies atitinkanti lūkesčius (naujas); 4) neatitinkanti lūkesčių (dabar – „nepatenkinamai“).

Pažymėtina, kad dviem tarnybinės veiklos įvertinimo atvejais valstybės tarnautojo teisinė padėtis nesikeičia, t. y. valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip atitinkančią lūkesčius ir kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius. Tačiau pastaruoju atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, nors jo teisinė padėtis ir nesikeičia, tačiau valstybės tarnautojui turi būti nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas.

Tuo tarpu kitais atvejais, t. y. valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip viršijančią lūkesčius (Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 8 dalis) arba neatitinkančią lūkesčių (Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalis), kaip ir dabar, yra teikiami atitinkami pasiūlymai.

Atvejai, kai į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovo sprendimu gali būti atliekamas neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, iš esmės nesikeičia, t. y. neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas galės būti atliekamas: 1) tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu, susijusiu su valstybės tarnautojo veiklos rezultatais (dabar susijusiu su valstybės tarnautojo kvalifikacija ir gebėjimais atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas); 2) valstybės tarnautojo prašymu nustatyti jam didesnį pareiginės algos koeficientą; 3) karjeros valstybės tarnautojo prašymu perkelti jį į aukštesnes pareigas; 4) kai eilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu valstybės tarnautojo tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių ir buvo sudarytas jo tarnybinės veiklos gerinimo planas.

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 18 straipsnis ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6 (toliau – Aprašas).

VTĮ 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas įvertinti jo kompetenciją ir pasiektus rezultatus įgyvendinant susitarimą dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų (toliau – susitarimas). Karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas  įvertinti jų kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus.

Aprašo 7.1 papunktyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas užpildo Tiesioginio vadovo motyvuoto pasiūlymo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos arba darbuotojo veiklos vertinimo metu formos (Aprašo 2 priedas) (toliau – Motyvuoto pasiūlymo forma) I skyriaus „Pasiekti veiklos ar tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltį „Pagrindiniai praėjusių ar einamųjų metų veiklos ar tarnybinės veiklos rezultatai“, atitinkamai nurodydamas (aprašydamas) pagrindinius praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatus pagal aptartus, be kita ko, skiltyje „Pagrindiniai einamųjų metų veiklos ar tarnybinės veiklos lūkesčiai“ (jei ši skiltis buvo užpildyta) nurodytus, tarnybinės veiklos lūkesčius. Lūkesčiai tarnautojo veiklai suprantami kaip siekiami konkretūs einamųjų metų rezultatai (pvz. atliktini planuojami darbai; patobulintos kompetencijos ir pan.). Valstybės tarnautojams rekomenduojama nustatyti ne daugiau kaip esminius 5-6 lūkesčius (nustatyti lūkesčiai neturi virsti detaliu einamųjų metų darbų sąrašu).  Motyvuoto pasiūlymo formoje I skyriaus skiltyje „Pagrindiniai einamųjų metų veiklos ar tarnybinės veiklos lūkesčiai“ taip pat nurodyta, kad ši skiltis yra neprivaloma.Aprašo 13 punkte taip pat nurodoma, kad Motyvuoto pasiūlymo formos I skyriaus „Pasiekti veiklos ar tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltį „Pagrindiniai einamųjų metų veiklos ar tarnybinės veiklos lūkesčiai“ pildyti neprivaloma, ji pildoma pagal poreikį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atliekant karjeros valstybės tarnautojų kasmetinį veiklos vertinimą, tiesioginis vadovas pokalbio su valstybės tarnautoju metu, vadovaudamasis Aprašo 12 punktu, atsižvelgdamas į įstaigos struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis, įstaigos strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones ir įstaigos metinio veiklos plano priemones, įvertinęs valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, aptaria valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos lūkesčius einamaisiais metais, taip pat pagrindinius einamųjų metų tarnybinės veiklos, kuriuos nusprendžiama aprašyti (jeigu nusprendžiama)Motyvuoto pasiūlymo formos I skyriaus skiltyje „Pagrindiniai einamųjų metų veiklos ar tarnybinės veiklos lūkesčiai“, tačiau aptartų lūkesčių nėra privaloma aprašyti, t. y. nurodyti jų raštu. Vertinant einamųjų metų valstybės tarnautojo pasiektus veiklos rezultatus, tiesioginis vadovas juos vertins pagal aptartus su valstybės tarnautoju jo tarnybinės veiklos lūkesčius. Veiklos lūkesčiai paprastai nėra aprašomi valstybės tarnautojo rutininėms funkcijoms, pavyzdžiui, klientų aptarnavimui, skundų, prašymų nagrinėjimui, įv. paraiškų vertinimui ir pan. Veiklos lūkesčiai rutininėms funkcijoms gali būti aprašomi, kai siekiama tam tikro rodiklio ir galima įvertinti konkretaus valstybės tarnautojo indėlį, pavyzdžiui, valstybės tarnautojo X klientų pasitenkinimo suteiktomis paslaugomis indeksas.

2024-02-15

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 857 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 12 redakcija) patvirtintos Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) nustato gaires bei kriterijus, pagal kuriuos formuojami biudžetinės įstaigos (toliau – įstaiga) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai) pareigybių struktūra, pareiginės algos koeficientų intervalai, mokamos priemokos, darbuotojams mokama kintamoji dalis, jie skatinami, valstybės tarnautojai apdovanojami, nustatoma pareiginė alga atlikus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos ar darbuotojo veiklos vertinimą. Minėtų Rekomendacijų 26 p. nustatoma, kad valstybės tarnautojams, kurių tarnybinė veikla 3 metus iš eilės įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, bent vieną kartą per 3 metus rekomenduojama nustatyti didesnę pareiginę algą, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojui ar darbuotojui nustatytas maksimalus pareiginės algos koeficientas pagal darbo apmokėjimo sistemą. Rekomendacijų 26 p. nustatoma, kad bent vieną kartą per 3 metus (t. y. minimalus, bet ne maksimalus metų skaičius) rekomenduojama nustatyti didesnę pareiginę algą, kai tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Rekomendacijų 25 p. nurodoma, kad įstaigoje gali būti įtvirtinami konkretūs dydžiai (dydžių intervalai) nustatant valstybės tarnautojui didesnę pareiginę algą, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius.

Atsižvelgdami į teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų pareiginės algos nustatymą ir tarnybinės veiklos vertinimą, nuostatas bei atsakydami į Jūsų klausimą, pažymime, kad valstybės tarnautojo  veiklą įvertinus kaip viršijančią lūkesčius –  galima taikyti  Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 8 dalies 1 punktą – „1) valstybės tarnautojui, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas“  nesvarbu, kad šio tarnautojo iki vertinimo turimas pareiginės algos (koef. 1,49) viršija kaip Jūs nurodote įstaigoje nustatytą (atkreipiame dėmesį, kad minimalūs koeficientai nustatyti VTĮ 1 priede) nuo 2024-01-01 minimalų koeficientą (1,38). Nėra tokių nuostatų, kurios draustų valstybės tarnautojui, kurio tarnybinė veikla įvertinta kaip viršijanti lūkesčius, padidinti pareiginės algos koeficientą, jeigu jo esamas koeficientas viršija minimalų tai pareigybei VTĮ 1 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą.  Taip pat nėra nuostatų, kurios kitaip ribotų, nei nustatyta VTĮ 18 ir 20 str., pareiginės algos koeficiento didinimą/mažinimą.

Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančio Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį, valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, turės teisę kreiptis į valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį arba jo įgaliotą asmenį, ir prašyti (pateikiant rašytinį prašymą) įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą.

Pažymime, kad jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo padarys išvadą, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas turės atlikti pakartotinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą.

Tuo atveju, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens (jo įgalioto asmens) išvada dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo valstybės tarnautojo netenkins, šią išvadą jis turės teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama, jeigu jis ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina valstybės tarnautojo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

Atsižvelgdami į tai, manytume, kad jeigu valstybės tarnautojai perkeliami į kitą įstaigą, užtikrinant darbo (tarnybos) santykių tęstinumą pagal Darbo kodekso 51 straipsnį (valstybės tarnautojų perkėlimas (tarnybos santykiai tęsiasi), o ne pvz., tarnybinio kaitumo būdu, manytume, tarnybinė veikla už 2023 metus galėtų būti vertinama kasmetinio vertinimo metu 2024 metais.

Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje (redakcija įsigaliosianti nuo 2024-01-01) nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama, jeigu jis ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina valstybės tarnautojo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

Atsižvelgdami į tai, manytume, jeigu Jūs įstaigoje pareigas eisite ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius (2023 m.) metus (neskaičiuojant laikotarpio, kai būsite vaiko priežiūros atostogose), Jums 2024 m. turėtų būti atliekamas kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas.

Pažymime, kad Viešojo valdymo agentūra turi teisę teikti konsultacijas klausimais, susijusiais su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatų taikymu, todėl dėl Jūsų paklausime išdėstytų klausimų, susijusių su darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skatinimu nepasisakome.

VTĮ 27 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama, kaip valstybės tarnautojas, jo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai, gali būti skatinamas, t. y. jam nustatant didesnę pareiginę algą, perkeliant į aukštesnes pareigas, taip pat padėka, vardine dovana, nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, suteikiant iki 5 mokamų papildomų poilsio dienų arba sutrumpinant darbo laiką, finansuojant kvalifikacijos tobulinimą. Be kita ko, valstybės tarnautojams už atliktą vienkartinę ypatingos svarbos užduotį gali būti skiriama vienkartinė piniginė išmoka pagal Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 „Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas.

VTĮ 31 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, – atitinkamai Vyriausybė konkrečios valdymo srities ministro teikimu arba savivaldybės meras gali skatinti VTĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgdami į VTĮ reglamentavimą, manome, kad šiuo metu nėra galimybės (teisinio pagrindo) valstybės tarnautojus skatinti kitomis nei VTĮ arba kituose teisės aktuose numatytomis skatinimo priemonėmis, tačiau atkreipiame dėmesį, kad tokia galimybė yra numatyta nuo 2024-01-01 įsigaliosiančiame VTĮ.

Vadovaujantis naujos VTĮ redakcijos, įsigaliosiančios 2024 m. sausio 1 d., 18 straipsnio 8 dalimi, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu 1) valstybės tarnautojui, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas, arba 2) valstybės tarnautojui gali būti taikomos VTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos skatinimo priemonės (padėka; nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip du kartus per kalendorinius metus); suteikiant iki 5 mokamų papildomų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 mokamų papildomų poilsio dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką; vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka; finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus), arba 3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymuose yra nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, arba 4) valstybės tarnautojui gali būti taikomos kitos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje nustatytos skatinimo priemonės.

Taigi, nuo 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai VTĮ redakcijai, bus galimybė ir teisinis pagrindas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip viršijančią lūkesčius jį skatinti taip pat ir kitomis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje nustatytomis skatinimo priemonėmis.

Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje (redakcija įsigaliosianti nuo 2024-01-01) nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama, jeigu jis ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina valstybės tarnautojo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

Atkreipiame dėmesį, kad 6 mėnesių terminas skaičiuojamas per kalendorinius metus, o buvimas vaiko priežiūros atostogose nelaikomas pareigų ėjimu.

Atsižvelgdami į tai, manytume, jeigu Jūs po vaiko priežiūros atostogų grįžote į pareigas tik 2023-10-01 (t. y. nuo 2023-01-01 iki 2023-09-30 buvote vaiko priežiūros atostogose), Jums 2024 m. neturėtų būti atliekamas kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas už 2023 metus.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, savivaldybės kontrolieriui netaikomas šio įstatymo 18 straipsnis ,,Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas“. Atsižvelgiant į tai, 2023 metais inicijuoti savivaldybės kontrolieriui 360 laipsnių kompetencijų vertinimą nereikia.

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 655 ,,Dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nenumatyta, kad pokalbio su tiesioginiu vadovu metu galėtų būti daromas skaitmeninis garso ar vaizdo įrašas bei pildomas protokolas. Vadovaujantis šio aprašo 55 punktu, skaitmeninis garso arba garso ir vaizdo įrašas gali būti daromas įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo arba darbuotojo tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo pokalbio eigai fiksuoti.

2024-01-30

Susipažinęs su savo vertinimu, Darbuotojas gali dar kartą nueiti į „VATIS savitarną“ →VERTINIMAS →Mano anketos →Būseną „Vertinimas baigtas“ → ir sistemoje gali dar kartą peržiūrėti šias skiltis:

  • Veiklos rezultatai
  • Užduotys
  • Vertinimai
  • Kompetencijos
  • Tobulinimo planas
  • Siūlymas

2024-03-01

  • Jeigu vertinimas dar nėra baigtas, kreipkitės į savo įstaigos personalo specialistą Registro duomenų tvarkytoją, kad pakeistų vertinimo anketos būseną į "Pildo vadovas". Tada vadovas galės ištaisyti savo siūlymą ir pateikti susipažinti iš naujo. 
    Vertinimo anketą, jei vertinimas nebaigtas, personalo specialistas Registro duomenų tvarkytojas gali grąžinti ne tik vadovui bet ir pačiam darbuotojui.
  • Jei vertinimas baigtas, personalo specialistas gali ištrinti anketą ir sukurti naują.
    Prieš trinant anketą galima susiformuoti spausdinimui Word formatu (informacijos kopijavimui), kad po to nereikėtų visko iš naujo suvesti.

Visą informaciją apie naudojimąsi sistema rasite naudojimosi vedlyje ČIA.

2024-03-01

 

Atsižvelgiant į Informatikos ir ryšių departamento informaciją, kad „šiuo metu VATIS funkcionalume nėra galimybės sukurti vertinimo anketą nepraėjus 6 mėn. po eilinio vertinimo“, manytume, kad šiuo atveju, tiesioginis vadovas pakartotinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą, kaip nustato Aprašo 53 p., galėtų atlikti ne VATIS, o raštu (taikant analogiją – Aprašo 4 p.).

2024-03-13

Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo valstybės tarnautojo eilinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai yra nustatytas trumpesnės trukmės valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos gerinimo planas, arba jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad 6 mėnesių terminas skaičiuojamas per kalendorinius metus. 

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad po atostogų vaikui prižiūrėti Jūs grįžote 2023-10-03 (Jūsų tarnybinė veikla už 2023 metus kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu 2024 metais neturėjo būti vertinama), manytume, kad Jūsų tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas 2024 metais galėtų būti atliktas ne anksčiau, kaip 2024-07-01, kai per kalendorinius 2024 metus Jūs pareigas eisite ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

2024-05-08

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 str. 8 d. nustatyta, kad asmeniui,  tęsiančiam darbo santykius toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, išeitinė išmoka pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nemokamos, bet išsaugoma jo teisė į nepanaudotas kasmetines atostogas (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus nuo teisės į kasmetines atostogas įgijimo dienos, išskyrus atvejus, kai jis faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti), kurios suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbuotojui, pradėjusiam dirbti pagal darbo sutartį, kasmetinės atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, išsaugant iki tol įgytą darbo stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

Vadovaujantis šia nuostata valstybės tarnautojo nepanaudotos kasmetinės atostogos (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus) bus perkeltos jam tęsiant darbo santykius toje pačioje įstaigoje pagal darbo sutartį, o valstybės tarnautojo stažas, įgytas toje įstaigoje, bus įskaitomas į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, stažą, kuris turės įtakos jo papildomoms kasmetinėms atostogoms, kurios nustatytos Darbo kodekso 138 str. 2 d.

2024-02-01

Pagal Valstybės tarybos įstatymo 34 str. 4 d. laikino valstybės tarnautojo tarnybos laikas, jeigu atitinka šioje dalyje nustatytas sąlygas, gali būti pratęstas tik iki jo priėmimo į pareigas termino pabaigos. Ši norma pradedama taikyti nuo 2024-01-01, todėl nuo 2024-01-01 kuo skubiau reikėtų įforminti pakaitinių (laikinųjų) valstybės tarnautojų tarnybos laiko pratęsimą.

Pratęsus pakaitinių (laikinųjų) valstybės tarnautojų tarnybos laiką, juos šiam (pratęstam) laikui esant poreikiui, galima perkelti tarnybinio kaitumo būdu į kito laikinai pareigų negalinčio eiti valstybės tarnautojo pareigas.

Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) nebeliko iki 2023-12-31 galiojusio VTĮ 49 str. 3 d. nustatytų garantijų. VTĮ 2 str. 1 d. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, taigi valstybės tarnautojams taikomos Darbo kodekse ar kituose teisės aktuose nustatytos garantijos.

2024-02-01

Nuo 2024-01-01 įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 32 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta, kad atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui atleidimo dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kai valstybės tarnautojas atsistatydina iš pareigų šio įstatymo 35 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu (savo noru) dėl to, kad nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną, partnerį), kuris turi individualųjį pagalbos poreikį. Valstybės tarnautojas turėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius šias aplinkybes.

Prašymo atsistatydinti savo noru pateikimo terminas nustatytas VTĮ 35 str. 2 d., – ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priimantį asmenį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai jį į pareigas priimantis asmuo sutinka įspėjimo terminą trumpinti. Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po to valstybės tarnautojas prašymą atsistatydinti savo noru gali atšaukti tik su jį į pareigas priimančio asmens sutikimu.

Nuo 2024-01-01 įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 34 str. 5 d., skirtingai nei šio straipsnio 4 dalyje, nenustatyta tarnybos pratęsimo procedūra. Manytume, kad Jūsų nurodytu atveju, kai teismo kancleriui sukaks 65 m. ir jeigu jis nuspręs eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo priimtas, pabaigos, jei kancleris atitiks VTĮ 34 str. 5 d. reikalavimus, jis apie savo sprendimą turėtų informuoti asmenį jį priimantį į pareigas ir tokiu atveju pakaktų pažymėti VATARE apie kanclerio tarnybos (pareigų ėjimo) pratęsimą.

2024-02-01

Nuo 2024-01-01 įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) nelikus nuostatos dėl įspėjimo terminų, naikinant valstybės tarnautojo pareigybes (iki 2023-12-31 galiojusios redakcijos VTĮ 49 str. 1 d.) vadovaujantis VTĮ 2 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, valstybės tarnautojams taikomos Darbo kodekso ar kitų teisės aktų nuostatomis. Įspėjimo terminai nustatyti Darbo kodekso 57 str. 7 d., taip pat taikytinas ir Darbo kodekso 64 str. dėl įspėjimo.

2024-02-02

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 21 str. 3 d. (kaip ir iki 2023-12-31 galiojusios redakcijos VTĮ 30 str. 3 d.) nustatyta, kad valstybės tarnautojams, išskyrus įstaigų vadovus, priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus.Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos. Taigi skaičiuojant priedą už tarnybos stažą,  jis skaičiuojamas pilnais metais ir turimo stažo laikotarpis nėra apvalinamas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis VTĮ pakeitimo įstatymo 2 str. 11 d. (valstybės tarnautojams, kurių tarnybos Lietuvos valstybei stažas įsigaliojus šiam įstatymui yra didesnis negu 20 metų priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis procentais yra fiksuojamas ir yra lygus šio įstatymo įsigaliojimo dieną sukauptam priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui procentais) nuo 2024-01-01 turėtų būti fiksuojamas valstybės tarnautojo gaunamas priedo už tarnybos stažą dydis procentais (nustatytas pagal iki 2023-12-31 galiojusios redakcijos VTĮ 30 str. 3 d.), o ne valstybės tarnautojo turimas tarnybos stažas metais. Jūsų nurodytu atveju nuo 2024-01-01 turėtų būti fiksuojamas 22 procentų pareiginės algos priedas už stažą.

2024-02-01

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) pakeitimo įstatymo  2 str. 11 d. nustatyta, kad „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 1–5, 9–14 punktuose nurodytiems valstybės tarnautojams ir asmenims, kurių tarnybos Lietuvos valstybei stažas įsigaliojus šiam įstatymui yra didesnis negu 20 metųpriedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis procentais yra fiksuojamas ir yra lygus šio įstatymo įsigaliojimo dieną sukauptam priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui procentais“.  T. y. pagal šią nuostatą 2024-01-01 fiksuojamas valstybės tarnautojo gaunamas priedo už tarnybos stažą dydis procentaiso ne valstybės tarnautojo turimas tarnybos stažas metais.

 

Iki 2023-12-31 galiojusios redakcijos VTĮ 30 str. 3 d. nustatytas priedo už tarnybos stažą dydžio apribojimas – šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. Todėl jeigu valstybės tarnautojas turi pvz., 35 m. tarnybos stažą, jis gauna 30 procentų pareiginės algos priedą. Vadovaujantis VTĮ pakeitimo įstatymo 2 str. 11 d. , šiam tarnautojai 2024-01-01 turėtų būti fiksuotas 30 procentų pareiginės algos priedas už stažą.  Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis nekinta.

2024-02-01

 

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės Tarnybos įstatymo įgyvendimo'' , 2.2 papunkčiu įstaigų vadovams, kurie šiuo nutarimu patvirtinto Susitarimo dėl pagrindinių įstaigos vadovo kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų sudarymo tvarkos aprašo (toliau – Susitarimo aprašas) įsigaliojimo metu jau eina pareigas, įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas ar Vyriausybės įgaliotas ministras, kai susitarimas dėl pagrindinių įstaigos vadovo kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų (toliau – Susitarimas) sudaromas su Vyriausybės įstaigos vadovu (toliau – į pareigas priimantis asmuo), per vieną mėnesį nuo Susitarimo aprašo įsigaliojimo dienos raštu pateikia Susitarimo projektą. Įstaigos vadovas įvertina Susitarimo projektą ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Susitarimo projekto gavimo dienos, išskyrus laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir (ar) atostogų laikotarpius, į pareigas priimančiam asmeniui pateikia savo pasiūlymus dėl Susitarimo projekto. Susitarimas su įstaigos vadovu sudaromas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Susitarimo projekto pateikimo įstaigos vadovui dienos. 

2024-01-24

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio 13 dalis nustato, kad su iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas, taikomas likusiai kadencijos daliai ir nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal naujojo Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą. Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės Tarnybos įstatymo įgyvendinimo'' , 2.2 papunktyje nustatyta, kad įstaigų vadovams, kurie šiuo nutarimu patvirtinto Susitarimo dėl pagrindinių įstaigos vadovo kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų sudarymo tvarkos aprašo (toliau – Susitarimo aprašas) įsigaliojimo metu jau eina pareigas, įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas ar Vyriausybės įgaliotas ministras, kai susitarimas dėl pagrindinių įstaigos vadovo kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų (toliau – Susitarimas) sudaromas su Vyriausybės įstaigos vadovu (toliau – į pareigas priimantis asmuo), per vieną mėnesį nuo Susitarimo aprašo įsigaliojimo dienos raštu pateikia Susitarimo projektą. Įstaigos vadovas įvertina Susitarimo projektą ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Susitarimo projekto gavimo dienos, išskyrus laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir (ar) atostogų laikotarpius, į pareigas priimančiam asmeniui pateikia savo pasiūlymus dėl Susitarimo projekto. Susitarimas su įstaigos vadovu sudaromas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Susitarimo projekto pateikimo įstaigos vadovui dienos.

Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, manytume, kad susitarimas turėtų būti pasirašomas.

2024-01-24

"Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės Tarnybos įstatymo įgyvendinimo'' , 6 punktu susitarimas sudaromas raštu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įstaigos vadovo paskyrimo į pareigas dienos, išskyrus įstaigos vadovo laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir (ar) atostogų laikotarpius. Susitarimas patalpinamas Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (toliau - VATIS) ir įstaigos vadovo paskelbiamas viešai jo vadovaujamos įstaigos interneto svetainėje.

VATIS sistemoje susitarimas patalpinamas Asmens informacijoje, kortelėje Asmens byla. Norėdami užregistruoti galiojantį asmens dokumentą (susitarimą), šioje kortelėje reikia atlikite tokius veiksmus: 1) skiltyje Asmens bylai spausti [Registruoti], 2) priėmimas, 3) susitarimas.

Atkreipiame dėmesį, kad Adoc tipo dokumento pridėti nėra galimybės, todėl siūlome pridėti pirminį dokumentą (docx ar pdf formatu) bei el. dokumento metaduomenis.

2024-01-24

Valstybės tarnybos įstatyme (13 straipsnio 4 dalyje) nustatyta, su įstaigos vadovo sudaromas susitarimas dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų.

Valstybės tarnybos įstatymo 8 punkte nurodoma, kad įstatymas netaikomas: 1) valstybės politikams; 2) teisėjams; 3) prokurorams; 4) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, pirmininko pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams; 5) profesinės karo tarnybos kariams; 6) valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbuotojams; 7) viešųjų įstaigų darbuotojams; 8) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų (toliau – darbuotojai); 9) žvalgybos pareigūnams; 10) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams; 11) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams; 12) diplomatams; 13) Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams; 14) valstybės kontrolieriui, valstybės kontrolieriaus pavaduotojams ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės darbuotojams."

2024-01-24

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio 13 dalis nustato, kad su iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas, taikomas likusiai kadencijos daliai ir nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal naujojo Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, manytume, kad susitarimas neturėtų būti pasirašomas.

2024-01-24

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi,  Savivaldybės kontrolieriui netaikoma 13 straipsnio 4 dalis , todėl susitarimas su savivaldybės kontrolieriumi nesudaromas.

2024-01-24

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 18 straipsnis ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6 (toliau – Aprašas).

VTĮ 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas įvertinti jo kompetenciją ir pasiektus rezultatus įgyvendinant susitarimą dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų (toliau – susitarimas). Karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas  įvertinti jų kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus.

Aprašo 6.2.papunktyje įsivertina pasiektus rezultatus atitinkamai pagal aptartus veiklos lūkesčius arba pagal Susitarimą (pildo Motyvuoto pasiūlymo dėl įstaigos vadovo vertinimo formos II skyrių „Pasiektų rezultatų vertinimas“); Aprašo 6.1. papunktyje nustatyta, kad užpildo Tiesioginio vadovo motyvuoto pasiūlymo įstaigos vadovo veiklos ar tarnybinės veiklos vertinimo metu formos (Aprašo 1 priedas) (toliau – Motyvuoto pasiūlymo dėl įstaigos vadovo vertinimo forma) I skyriaus „Pasiekti veiklos ar tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltį „Pagrindiniai praėjusių ar einamųjų metų veiklos ar tarnybinės veiklos rezultatai“, nurodydamas (aprašydamas) pagrindinius pasiektus praėjusių metų rezultatus pagal aptartus veiklos lūkesčius (taikoma įstaigos vadovui, kuriam taikomas Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas), arba pagal susitarimą dėl pagrindinių įstaigos vadovo kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų (toliau – Susitarimas)  (taikoma įstaigos vadovui, kuriam taikomas Valstybės tarnybos įstatymas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atliekant karjeros valstybės tarnautojų kasmetinį veiklos vertinimą, nurodomi (aprašomi) pagrindiniai pasiekti praėjusių metų rezultatai, skilčių „PAGRINDINIAI EINAMŲJŲ METŲ VEIKLOS LŪKESČIAI“ ir „RIZIKA, KURIAI ESANT VEIKLOS REZULTATAI GALI BŪTI NEPASIEKTI“ pildyti nereikia. Vertinant einamųjų metų įstaigos vadovų veiklos rezultatus, į pareigas priimantis asmuo, vertins pagal susitarime, kurių nebūtina perkelti  į veiklos vertinimo formas."

2024-01-24

Pažymime, kad šiuo atveju valstybės tarnautojai perkeliami vadovaujantis ne Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ), o Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis. Taigi, šių valstybės tarnautojų, kurie sutiko būti perkelti į instituciją Y, pareigybės nėra naikinamos, jos yra perkeliamos į kitą įstaigą, pastarajai perduotoms funkcijoms vykdyti.
Šiuo atveju valstybės tarnautojų perkėlimą ir jiems taikomas garantijas reglamentuoja DK 51 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas, naujasis darbdavys (institucija Y) po perkėlimo turi perimti visas perkeltų valstybės tarnautojų ankstesniojo darbdavio teises ir pareigas, egzistuojančias perdavimo momentu. Atkreiptinas dėmesys, kad perimti darbo santykiai turi tęstis tokiomis pačiomis sąlygomis.
Iš to seka, kad valstybės tarnautojai, sutikę eiti pareigas institucijoje Y, turi pagrįstą lūkestį, kad jų darbo sąlygos nesikeis ir jiems bus pasiūlytos lygiavertės pareigos.
Pareigos būtinai su įspėjimu pateikti ir pareigybės aprašymą nėra nustatyta. Tačiau, neteikiant įspėjimo kartu su pareigybės aprašymu tų pareigų, kurias siūloma eiti, išlieka tikimybė, kad valstybės tarnautojas, gavęs pareigybės aprašymą, nebesutiks eiti siūlomų konkrečių pareigų.
Valstybės tarnautojų, jų sutikimu perkeltų į instituciją Y, darbo sąlygos ir padėtis negali pablogėti. Taigi, institucija Y įgyja pareigą valstybės tarnautojui suteikti iki perkėlimo sukauptas kasmetines ir papildomas atostogas bei kitas naudas. Kitaip tariant, su perkeliamu valstybės tarnautoju neturi būti atsiskaitoma taip, kaip pavyzdžiui, su tarnybinio kaitumo būdu į kitą įstaigą perkeliamu valstybės tarnautoju. Šiuo atveju, iš institucijos X į instituciją Y perkeliamiems valstybės tarnautojams turėtų būti išmokėtas perkėlimo dieną jiems priklausantis darbo užmokestis, o nepanaudotos atostogos persikelti.
 

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, neturintys aukštojo išsilavinimo, eina pareigas tol, kol jiems sukanka 65 metai. Aukštojo išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai negali būti perkeliami į kitas valstybės tarnautojo pareigas, jų valstybės tarnybos laikas negali būti pratęsiamas.

Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą jo sutikimu gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas pratęsiamas dar vieneriems metams ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.

Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai jam sukanka 65 metai arba pasibaigia valstybės tarnybos pratęsimo terminas.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 (toliau – VTĮ pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 2024 m. sausio 1 d.) į pareigas priimti valstybės tarnautojai, neturintys aukštojo išsilavinimo, eina pareigas tol, kol jiems sukanka 65 metai. Aukštojo išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai negali būti perkeliami į kitas valstybės tarnautojo pareigas, jų valstybės tarnybos laikas negali būti pratęsiamas.

Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 arba 14 punkte nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui atleidimo dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Jūsų minimu atveju, vieneriems metams pratęsus tarnybą valstybės tarnautojui, kuriam 2023 metais sukanka 65 metai ir kuris neturi pareigybei reikalingo išsilavinimo, šis valstybės tarnautojas turės būti atleistas 2024 m. sausio 1 d. dviem – naujos redakcijos VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir VTĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies – pagrindais. Atleidimo iš pareigų dieną jam turės būti išmokėta 2 mėn. jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Naujos redakcijos VTĮ (toliau – VTĮ) keičiama nepriekaištingos reputacijos apibrėžtis. VTĮ 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, kad valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 10 metų arba pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 8 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai.

VTĮ 5 straipsnio 5 dalyje numatyta prievolė valstybės tarnautojus į pareigas priimantiems asmenims užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Atlikdamas šioje dalyje nustatytą pareigą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais privalo, o kitais atvejais turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybių valdomas įmones, kad šios pateiktų apie asmenį, siekiantį tapti valstybės tarnautoju, jų turimą informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje. Institucijos, įstaigos ir įmonės šią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Tokia VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto redakcija „Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų, gautų šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų“ įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad VTĮ 5 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtiems valstybės tarnautojams taikomi tik tais atvejais, kai faktai ar aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojai gali būti pripažinti neatitinkančiais šių reikalavimų, bus įvykę po šio įstatymo įsigaliojimo. Vadinasi, pareigas einantiems valstybės tarnautojams minėta nauja norma bus taikoma tik tais atvejais, kai faktai, dėl kurių valstybės tarnautojas nebus laikomas nepriekaištingos reputacijos, įvyks po įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2025 m. sausio 1 d. Jūsų minimu atveju valstybės tarnautojas galės toliau eiti pareigas, pagrindo jį atleisti nebus.

Nuo 2024-01-01 įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) nelikus nuostatos dėl įspėjimo terminų, naikinant valstybės tarnautojo pareigybes (iki 2023-12-31 galiojusios redakcijos VTĮ 49 str. 1 d.) vadovaujantis VTĮ 2 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, valstybės tarnautojams taikomos Darbo kodekso ar kitų teisės aktų nuostatomis. Įspėjimo terminai nustatyti Darbo kodekso 57 str. 7 d., taip pat taikytinas ir Darbo kodekso 64 str. dėl įspėjimo.

2024-02-02

Atsakydami į Jūsų klausimą, manytume, kad valstybės tarnautojui, dirbančiam sutrumpinta savaitės darbo laiko norma iki 32 val., proporcingai turėtų būti sumažintas ir darbo krūvis bei lūkesčiai.

Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su į įstaigos vadovo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo įstaigos vadovą, pareigas priimamu asmeniu sudaromas susitarimas dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų. Šį susitarimą su į įstaigos vadovo pareigas priimamu asmeniu sudaro jį į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Susitarimą su Vyriausybės įstaigų vadovais sudaro Vyriausybės įgaliotas ministras. Susitarimo dėl pagrindinių įstaigos vadovo kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų turinio reikalavimus, sudarymo ir keitimo, atitikties pasiektiems tikslams ir rezultatams vertinimo tvarką nustato Vyriausybė. Šio susitarimo įgyvendinimas, pasiekti rezultatai vertinami įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo metu, taip pat skiriant jį antrai kadencijai.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, savivaldybės kontrolieriui netaikoma 13 straipsnio 4 dalis, todėl susitarimas su savivaldybės kontrolieriumi nesudaromas.

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su buvusiais valstybės tarnautojais sudarytos mentorystės sutartys galioja iki jų termino pabaigos.

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja iki sutartyse nustatyto termino pabaigos. Pasibaigus šių kolektyvinių sutarčių galiojimo terminams, naujos kolektyvinės sutartys sudaromos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.