Galiojančios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos įgyvendinimas

Įveskite paieškos tekstąIšplėstinė paieška

Neradote naudingos sau aktualios informacijos? Užduokite klausimą

1. 2024-01-01 įsigaliojus naujai VTĮ redakcijai, įstaigoje sudaryta komisija turės peržiūrėti pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes. Vidaus administravimas yra apibrėžtas Viešojo administravimo įstatyme (įsigaliosiantis nuo 2024-01-01). Kaip bus tokiu atveju, jeigu viename pareigybės aprašyme yra 2 veiklos sritys (“Teisė” ir “Personalo valdymas”). Gaunasi, kad pirmoji veiklos sritis nėra priskiriama vidaus administravimui, o antroji – yra. Ar tokiu atveju, kai pareigybės aprašyme yra nors viena vidaus administravimui priskirtina veiklos sritis, pareigybė taip pat turėtų būti pertvarkyta į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį?

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 8 dalyje reglamentuota, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi, peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė.

Valstybės tarnybos įstatymo (nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme. Viešojo administravimo įstatymo (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) vidaus administravimo apibrėžimas yra toks – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (personalo administravimas, finansinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytume, kad įstaigos vadovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi, turėtų keisti tik vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statusą, kiti valstybės tarnautojai, atliekantys viešojo administravimo funkcijas, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, turėtų išlaikyti valstybės tarnautojo statusą. Manytume, kad reikėtų įvertinti, ar pareigybės aprašyme nustatytos tik vidaus administravimo funkcijos. Taip pat manytume, kad valstybės tarnautojo, kuris vykdo viešojo administravimo funkcijas, pareigybės aprašyme galėtų būti nustatytos papildomos vidaus administravimo funkcijos, jei toms funkcijoms vykdyti nėra paskirtas atskiras asmuo, nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies.

2024-02-06

2. Ar duomenų apsaugos pareigūnas po vykdomų valstybės tarnybos reformų, kai kai kurie valstybės tarnautojai taps dirbantys pagal darbo sutartį, liks valstybės tarnautoju ar ne?

Duomenų apsaugos pareigūno (toliau – DAP) skyrimą, statusą, užduotis reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR).

Vadovaujantis BDAR 37 straipsnio 6 dalimi ir 38 straipsnio 6 dalimi, DAP gali būti duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo personalo narys arba atlikti užduotis pagal paslaugų teikimo sutartį. DAP gali vykdyti kitas užduotis ir pareigas. Duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas užtikrina, kad dėl bet kokių tokių užduočių ir pareigų nekiltų interesų konfliktas.

Nuo 2024-01-01 galiojančiame Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ).

Vadovaujantis nuo 2024-01-01 galiojančioVAĮ 2 straipsnio 18 dalimi, viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad DAP funkcijas galėtų atlikti ir darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Jeigu DAP atlieka ir kitas funkcijas, t. y. viešojo administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos VAĮ, jis turėtų būti valstybės tarnautoju.

2024-02-06

3. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus Viešojo administravimo įstatymo pakeitimą (Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymas) vidaus administravimui konkrečiai priskiriamas ir projektų valdymas, kilo klausimas: Ar darbuotojas, kuris ne tik valdo įstaigos vykdomus projektus, bet ir rengia tarybos sprendimus susijusius su pritarimu ir finansavimo skyrimu ne tik administracijos, bet ir kitų įstaigų projektams, bei tolimesne šių veiksmų kontrole, turėtų likti valstybės tarnautoju ar bus perkeliamas dirbti pagal darbo sutartį.

Valstybės tarnybos įstatymo (redakcija nuo 2024-01-01) 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme.

Viešojo administravimo įstatymo (redakcija nuo 2024-01-01) 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (personalo administravimas, finansinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. To paties straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Administracinis reglamentavimas, vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, – viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus. Vadovaujantis šio straipsnio 9 dalimi, norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Atsižvelgdami, į tai, kas išdėstyta, manytume, kad jeigu pareigybė būtų susijusi tik su ES struktūrinių ir kitų fondų parama ( kas pagal Viešojo administravimo įstatymą priskiriama vidaus administravimui), ir šias pareigas einantis asmuo rengtų tik individualius tarybos sprendimų projektus, susijusius tik su projektų valdymu (kas negalėtų būti pagal Viešojo administravimo įstatymą priskiriama viešojo administravimo sričiai – administracinis reglamentavimas), toks pareigybės aprašymas galėtų būti vertinamas, kaip darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybės aprašymu.

4. Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 11 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme. Ką apima formuluotė „arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas“?

Formuluotė „arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas“ tinka pvz., Seimo kanceliarijos, vietos savivaldos, teismų valstybės tarnautojams, kurie valdžią įgyvendinantiems asmenims padeda atlikti jų funkcijas.

2024-02-06

5. Kokias funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1d. turės būti pakeistos į dirbančių pagal darbo sutartis?

2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai, įstaigose sudarytos komisijos peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes. Naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant naujai apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė.

Valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme. Pastarajame įtvirtinta, kad personalo administravimas, buhalterinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla yra laikoma įstaigos vidaus administravimo veikla ir šias funkcijas turi atlikti ne valstybės tarnautojai. Valstybės tarnautojais nutarta palikti už korupcijos prevenciją atsakingus tarnautojus ir teisinio atstovavimo funkcijas atliekančius tarnautojus. Vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statusas bus keičiamas į dirbančius pagal darbo sutartis.

Pažymime, kad vidaus reikalų ministro 2024 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1V-52 yra patvirtintos Viešojo administravimo subjekto, kurio teisinė forma – biudžetinė įstaiga, pareigybių sąraše esančių valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros rekomendacijos.

2024-02-06

6. Noriu pasitikslinti dėl pareigybių aprašymų. Tarnybinio kaitumo įstaigos viduje valstybės tarnautojas nori būti perkeliamas į laisvas pareigas kitame padalinyje. Minėtų pareigų pareigybės aprašymas patvirtintas 2020 m. liepos mėn. Ar privalu tvirtinti naują pareigybės aprašymą, nors nauja pareigybė nesteigiama?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 998 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo 2.3 papunktyje nustatyta, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos nuostatas, aprašomos ir vertinamos tik naujai steigiamos, laisvos (neužimtos) valstybės tarnautojų pareigybės ar kai valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atsiranda poreikis keisti valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą.

Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka kitų pareigų pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio kaitumo būdu valstybės tarnautojas perkeliamas į laisvą pareigybę, bei remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 998 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ 2.3 papunkčiu, pareigybės aprašymas turi atitikti nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos nuostatas.

2024-05-09

2. Pareigybių statuso keitimas ir su tuo susiję klausimai 23

1. Pagal naują Valstybės tarnybos įstatymą mano pareigybė bus pakeista iš valstybės tarnautojo į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį. Mano stažas valstybės tarnyboje virš 30 metų ir kaip valstybės tarnautoja aš turiu 37 darbo dienas atostogų. Noriu paklausti, ar tapus dirbančia pagal darbo sutartį toje pačioje įstaigoje, man atostogos bus pradėtos skaičiuoti iš naujo, t. y. gausiu tik 20 darbo dienų, ar man užskaitys stažą ir (pagal Darbo kodeksą) pridės dienų?

Pasikeitus pareigybės statusui iš valstybės tarnautojo į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, Jūs būsite atleista iš valstybės tarnautojo pareigų ir Jūsų tarnybos santykiai bus nutraukti, Jums nebus taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Atostogos ir kitos soc. garantijos bus nustatomos pagal Darbo kodeksą (toliau – DK).

DK 126 str. 2 d. nustatyta, kad darbuotojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus, suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.

Taip pat pažymime, kad DK 138 str. 2 d. nustatyta, kad darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos. Papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai pagal kompetenciją yra teikę nuomonę (2019 m.), kad papildomų atostogų suteikimas, kuris priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamojo darbo stažo toje pačioje darbovietėje, turėtų būti siejamas su nepertraukiamu pareigų ėjimu toje pačioje darbovietėje, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu buvo eitos pareigos (valstybės tarnybos ar darbo sutartininko). Jeigu Jūsų pateiktu atveju valstybės tarnautojas ėjo valstybės tarnautojo pareigas 30 metų ir tuomet toje pačioje darbovietėje vietoj valstybės tarnautojo pareigų iškart pradėjo dirbti darbo sutarties pagrindu, nepertraukiamasis darbo stažas toje pačioje darbovietėje papildomoms atostogų dienoms gauti turėtų būti 30 metų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi, peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu, nesurengus konkurso, sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė. Asmeniui, pasinaudojusiam šia teise ir tęsiančiam darbo santykius toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, išeitinė išmoka pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nemokamos, bet išsaugoma jo teisė į nepanaudotas kasmetines atostogas (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus nuo teisės į kasmetines atostogas įgijimo dienos, išskyrus atvejus, kai jis faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti), kurios suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbuotojui, pradėjusiam dirbti pagal darbo sutartį, kasmetinės atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, išsaugant iki tol įgytą darbo stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

2024-02-06

2. Dėl vidaus auditorių pareigybių statuso.

Pasidaliname Vidaus reikalų ministerijos 2023-09-22 raštu, kuriame buvo pateiktas atsakymas į Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos raštą „Dėl vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių neteisėtai vykdomo pareigybių naikinimo“.

„Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo rašte „Dėl vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių neteisėtai vykdomo pareigybių naikinimo“ keliamus klausimus ir atkreipia Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos dėmesį į keletą aspektų:

1. Lietuvos Respublikos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas yra pagrindinis įstatymas, kuris reglamentuoja vidaus kontrolės ir vidaus audito veiklą įskaitant ir vidaus auditoriaus statusą, kompetenciją, funkcijas. Šiuo aspektu Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatos, nustatančios vidaus auditoriaus teisinį statusą aptariamu aspektu yra specialiosios normos Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo ir/ar Lietuvos Respublikos Darbo kodekso normų atžvilgiu – tai yra kilus kolizijai tarp šių įstatymų reglamentuojant vidaus auditorių statusą, turi būti taikomos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo normos, o ne Valstybės tarnybos įstatymo ir/ar Darbo kodekso normos.

2. Pagal šiuo metu galiojančio Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2 straipsnio 5 dalį vidaus auditorius – vidaus audito tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, arba kitą įstatymuose nustatytą statusą turintis asmuo, atliekantys vidaus auditą. Taigi šiuo metu vidaus auditorius gali turėti tiek valstybės tarnautojo, tiek ir darbuotojo pagal darbo sutartį statusą – pats faktas, kad asmuo nėra valstybės tarnautoju nereiškia, kad jis negali būti vidaus auditoriumi. Todėl ir jo statuso pasikeitimas iš valstybės tarnautojo į darbuotojo pagal darbo sutartį nereiškia, kad jis nustoja būti vidaus auditoriumi.

3. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2009, kuriuo naujai išdėstoma įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią vidaus auditoriumi bus vidaus audito tarnybos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, arba kitą įstatymuose nustatytą statusą turintis asmuo, atliekantis vidaus auditą.

Nuo kitų metų sausio 1 d. taip pat įsigalioja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2006, kuriuo keičiama Vietos savivaldos įstatymo 68 straipsnio 2 dalis, pagal kurią savivaldybės vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai bus darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

Atitinkamai priimant į pareigas naujus vidaus auditorius, jie negalės būti valstybės tarnautojais.

4. Pabrėžtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio, nustatančio įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą, 8 dalis nustato, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose bus sudarytos komisijos, kurios peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir įvertina ar jos atitinka šiame įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo sąvoką. Valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės.

Taigi Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio 8 dalies nuostatos yra valstybės tarnautojų statuso pakeitimą įgyvendinančios specialios nuostatos, todėl jomis ir turi būti vadovaujamasi keičiant asmenų teisinį statusą iš valstybės tarnautojo į darbuotojo pagal darbo sutartį.“

3. Ar kas nors tikrins, kaip įstaigos iki 2025-01-01 įvertino valstybės tarnautojų pareigybes, neatitinkančias valstybės tarnautojo sąvokos, ir jas panaikino ar vietoj jų įsteigė darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes? Kas bus, jeigu įstaigos to nepadarys?

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga iki 2030 m. sausio 1 d. įvertina, ar valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos tinkamai įvertino jų pareigybių sąrašuose esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančias valstybės tarnautojų pareigybes iki 2025 m. sausio 1 d. panaikino arba vietoj jų įsteigė darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes.

Pažymėtina, kad ši nuostata yra imperatyvi, ir įstaigos negali savo nuožiūra nuspręsti įgyvendinti ją ar neįgyvendinti. Ar tinkamai įstaigos įgyvendino šią nuostatą iki 2030-01-01 įvertins Viešojo valdymo agentūra.

2024-01-31

4. Prašome paaiškinti, ar finansų kontrolės funkcijos atlikimas yra viešojo administravimo, ar vidaus administravimo funkcija?

Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytos, kokios yra viešojo administravimo sritys:
1) administracinis reglamentavimas;
2) administracinių sprendimų priėmimas;
3) administracinių paslaugų teikimas;
4) teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra;
5) viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (personalo administravimas, finansinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kokias funkcijas gali vykdyti valstybės tarnautojas, t. y. valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme.

Pažymėtina, kad Vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1K-195 (toliau – Aprašas), 8 punkte nustatyta, kad siekiant vidaus kontrolės tikslų, kuriama ir užtikrinama veiksminga viešojo juridinio asmens vidaus kontrolė, kurios dalis yra finansų kontrolė. Finansų kontrolė viešajame juridiniame asmenyje atliekama vadovaujantis viešojo juridinio asmens vadovo patvirtintomis finansų kontrolės taisyklėmis, reglamentuojančiomis finansų kontrolės organizavimą viešajame juridiniame asmenyje ir finansų kontrolę atliekančių darbuotojų pareigas ir atsakomybę, laikantis tokio nuoseklumo:
8.1. išankstinė finansų kontrolė, kurios paskirtis – priimant arba atmetant sprendimus, susijusius su turto panaudojimu, prieš juos tvirtinant viešojo juridinio asmens vadovui, nustatyti, ar ūkinė operacija yra teisėta, ar dokumentai, susiję su ūkinės operacijos atlikimu, yra tinkamai parengti ir ar jai atlikti pakaks patvirtintų asignavimų;
8.2. einamoji finansų kontrolė, kurios paskirtis – užtikrinti, kad tinkamai ir laiku būtų vykdomi viešojo juridinio asmens priimti sprendimai dėl turto panaudojimo;
8.3. paskesnė finansų kontrolė, kurios paskirtis – nustatyti, kaip yra įvykdyti viešojo juridinio asmens priimti sprendimai dėl turto panaudojimo.
Remiantis Aprašo nuostatomis, finansų kontrolė yra vidaus kontrolės dalis, t. y. vykdomos funkcijos nukreiptos į įstaigos vidų, atsižvelgiant į tai, manytume, kad funkcijos, vykdant finansų kontrolę, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nurodytos viešojo administravimo srities – teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra.

(2024-04-24)

5. Ar skyriaus vedėjas turi turėti valstybės tarnautojo statusą tuo atveju, jei skyriuje yra tik vienas valstybės tarnautojas, o visi kiti – darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis?

Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 13 punkte nustatyta, kad pareigybės aprašyme nustatoma veiklos sritis (-ys), kurioje (-iose) valstybės tarnautojas atlieka funkcijas.

Nustatant valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamą veiklos sritį, atsižvelgiama į teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos ir (ar) struktūrinio padalinio veiklą, nuostatas, 16 punkte – struktūrinio padalinio vadovo ir jo pavaduotojo pareigybės aprašymuose nustatomos visos struktūriniam padaliniui priskirtos veiklos sritys, neišskiriant, kuri yra pagrindinė, o kurios papildomos.

Taigi, jeigu skyriui yra priskirtas bent vienos iš viešojo administravimo sričių vykdymas, tokiu atveju skyriaus vedėjas taip pat vykdo viešojo administravimo funkcijas ir turėtų būti valstybės tarnautojas.

(2024-05-02)

6. Jei savivaldybės administracijos skyriui yra priskirta bent viena iš valstybės deleguotų funkcijų, kurios yra nustatytos Vietos savivaldos įstatyme, tai tokio skyriaus vedėjas galėtų likti valstybės tarnautojas?

Savivaldybėms perduotų valstybės funkcijų vykdymas automatiškai nereiškia, kad tai yra viešojo administravimo funkcijų vykdymas. Sprendžiant, koks turi būti pareigybės statusas – darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, ar valstybės tarnautojo, – turi būti įvertinta, kokie yra skyriaus veiklos tikslai ir funkcijos, kokios funkcijos priskirtos konkrečiai pareigybei, pareigybės veiklos sritys, t. y. atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymą, Valstybės tarnybos įstatymą, Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – Metodika), nuostatas, kt.

Tik tuo atveju, jeigu konkreti vykdoma funkcija yra atliekama bent vienoje iš Metodikos 13.1-13.7 papunkčiuose nustatytų sričių, tokia funkcija priskirtina valstybės tarnautojo pareigybei.

(2024-05-02)

7. Įstaiga patikėjimo teise valdo pastatus, kurie skirti asmenų aptarnavimui, užtikrinant viešąjį administravimą, taip pat lankytojų priėmimui. Beveik visų pastatų paskirtis – administracinė. Paaiškinkite, kokiais kriterijais vadovaujantis galėtumėme turto administravimo/valdymo funkciją laikyti vidaus administravimo, o kokiais atvejais – viešojo administravimo sritimi?

Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme.

Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytos, kokios yra viešojo administravimo sritys:
1) administracinis reglamentavimas;
2) administracinių sprendimų priėmimas;
3) administracinių paslaugų teikimas;
4) teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra;
5) viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visi viešojo administravimo subjektai:
1) teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją;
2) konsultuoja asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais;
3) vykdo administracinę procedūrą;
4) atlieka viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (kai viešojo administravimo subjektas yra viešasis juridinis asmuo).

Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – Metodika) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 998 redakcija) 13 punkte nustatyta, kokios veiklos sritys gali būti nustatytos valstybės tarnautojų pareigybėse.

Pažymėtina, kad jei vykdomos funkcijos nukreiptos į įstaigos vidų, užtikrinančias įstaigos savarankišką funkcionavimą, kad ji galėtų atlikti viešąjį administravimą, remiantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, tai laikytina vidaus administravimu. Kai dėl valstybės nuosavybei priklausančio ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto yra priimamas administracinis sprendimas (kaip jis suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei), t. y. sprendimas nepavaldžių subjektų atžvilgiu, manytume, tokia veikla galėtų būti priskirtina viešojo administravimo sričiai – administracinių sprendimų priėmimas.

(2024-05-03)

8. Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyrius atlieka ne tik viešųjų pirkimų vykdymą įstaigos lygiu, bet ir vykdo Centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, t. y., organizuoja, vykdo ir prižiūri savivaldybės įstaigų viešuosius pirkimus. Ar pastarųjų funkcijų vykdymas laikytinas viešuoju administravimu?

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad centrinė perkančioji organizacija – perkančioji organizacija, kuri vykdo centralizuotų viešųjų pirkimų veiklą ir gali vykdyti pagalbinę viešųjų pirkimų veiklą. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje vidaus administravimas apibrėžtas kaip veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas. Atsižvelgdami į tai, manome, kad viešųjų pirkimų organizavimas (įskaitant ir pavaldiems subjektams) yra laikytinas vidaus administravimo veikla.

(2024-05-03)

9. Prašome paaiškinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1V-52 patvirtintų Viešojo administravimo subjekto, kurio teisinė forma – biudžetinė įstaiga, pareigybių sąraše esančių valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros rekomendacijų 9.2 papunkčio taikymą.

Pareigybių sąraše esančių valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros procedūras, proceso etapus ir pareigybių peržiūros metu atliekamo valstybės tarnautojų pareigybėms priskirtų funkcijų įvertinimo gaires reglamentuoja Viešojo administravimo subjekto, kurio teisinė forma – biudžetinė įstaiga, pareigybių sąraše esančių valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1V-52 (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 3 punkte nustatyti pareigybių peržiūros proceso etapai, vienas iš jų – įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių, kurioms priskirtos vien tik Rekomendacijų 12.1–12.2 papunkčiuose nurodytos funkcijos, sąrašo (toliau – Sąrašas) sudarymas.

Rekomendacijų 9.2 papunktis nustato, kad jeigu atliekant įstaigos pareigybių sąraše esančioms valstybės tarnautojų pareigybėms priskirtų funkcijų įvertinimą nustatoma, kad bent viena valstybės tarnautojo pareigybei priskirta (valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodyta) funkcija atitinka Rekomendacijų 12.3 papunktyje nurodytas funkcijas – tokios pareigybės į Sąrašą neįtraukiamos. Atsižvelgdami į Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, esant Rekomendacijų 9.2 papunktyje nustatytam atvejui, siūlytume įstaigoje įvertinti tos funkcijos atlikimo apimtis/laiką, jos vykdymo poreikio dažnumą, taip pat galimybę bei poreikį perskirstyti funkcijas, pvz., perkeliant valstybės tarnautojui būdingą funkciją kitai valstybės tarnautojo pareigybei. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sistemiškai aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, negali būti pavesta vykdyti nei vienos viešojo administravimo funkcijos.

(2024-05-03)

10. Prašome paaiškinti, ar biudžeto rengimas gali būti laikomas viešojo administravimo sritimi?

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS-1073-143/2015 (http://www.infolex.lt/tp/1141167) pasisakė, jog savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo tvirtinamas savivaldybės biudžetas, laikytinas norminiu teisės aktu. Pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus laikoma administraciniu reglamentavimu, kas pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnį yra viešojo administravimo sritis.

Pažymime, kad, tuo atveju, kai sprendimas, kuriuo tvirtinamas biudžetas, yra norminis teisės aktas (tuo atveju, jei rengiamas ne savo įstaigos biudžetas, t. y. sritis, kurioje veikdamas valstybės tarnautojas atlieka funkcijas, nukreiptas ne į įstaigos vidų), manytume, kad tokia veikla rengiant sprendimo dėl biudžeto projektą būtų laikytina viešojo administravimo sritimi, kitu atveju, jei vykdomos funkcijos nukreiptos į įstaigos vidų, užtikrinančias įstaigos savarankišką funkcionavimą, remiantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, tai laikytina vidaus administravimu.

Taip pat pažymėtina, kad remiantis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 998 redakcija), 32 punktu, pareigybės, kurios veiklos sritis yra administracinis reglamentavimas, aprašyme nustatomas ne žemesnis kaip B1 užsienio kalbos mokėjimo lygis.

(2024-05-03)

11. Padalinys teikia pastabas teisės aktams (nutarimams, įstatymams), pastabos yra keliamos į TAIS. Ar pastarosios funkcijos laikytinos viešojo administravimo funkcijomis?

Viena iš Viešojo administravimo įstatyme nurodytų viešojo administravimo sričių yra administracinis reglamentavimas, kuris apima įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektų rengimą ar norminių administracinių aktų priėmimą.

Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnis numato bendrąsias teisės aktų projektų rengimo nuostatas, kuriame nustatyta, kad išvadas dėl teisės aktų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimams teikia Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šios Vyriausybės įgaliotų institucijų išvados pateikiamos ir teisės aktą priimančiam subjektui. Taip pat nustatyta, kad visi asmenys turi teisę teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbto teisės akto projekto. Teisėkūros pagrindų įstatymo 17 straipsnis nustato, kad rengiant teisės aktų projektus elektroniniu būdu paprastai dalyvauja įstaigos, su kuriomis numatoma derinti teisės akto projektą. Rengiant teisės aktų projektus elektroniniu būdu taip pat gali dalyvauti kiti asmenys ar asmenų grupės, teikdami pasiūlymus dėl rengiamo teisės akto projekto.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nurodyta funkcija – padalinys teikia pastabas teisės aktams (nutarimams, įstatymams), pastabos yra keliamos į TAIS, savaime nepriskirtina viešojo administravimo funkcijai.

2024-05-06

12. Ar institucijoje vykdomas planavimas (padalinio lygmens, sudaroma sąmata) yra viešojo administravimo funkcija?

Remiantis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 13 punktu, viena iš valstybės tarnautojams priskirtinų veiklos sričių yra valstybės strategijų, strateginio lygmens ir nacionalinių programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimas.

Atsižvelgiant į tai, institucijoje vykdomas planavimas (padalinio lygmens, sudaroma sąmata) nėra priskirtina valstybės tarnautojų funkcijoms.

2024-05-07

13. Prašome paaiškinti, ar projektų valdymas gali būti valstybės tarnautojo funkcija.

Atsižvelgiant į tai, kad projektų valdymas įeina į vidaus administravimo sąvoką, taip pat į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje valstybės tarnautojo apibrėžime nurodyta, kad valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme, projektų valdymas nėra priskirtinas viešojo administravimo sričiai.

2024-05-06

14. Prašome paaiškinti, ar nustačius, kad valstybės tarnautojas administracinės procedūros metu dalyvauja priimant administracinį sprendimą, t. y. nagrinėja prašymus priimti administracinius sprendimus ir rengia administracinių sprendimų projektus arba dalyvauja administracinio sprendimo nagrinėjimo ir rengimo koordinavime, – tokia pareigybė neįtraukiama į Viešojo administravimo subjekto, kurio teisinė forma – biudžetinė įstaiga, pareigybių sąraše esančių valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1V-52, 3.4 papunktyje nurodytą sąrašą (įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių, kurioms priskirtos vien tik Rekomendacijų 12.1–12.2 papunkčiuose nurodytos funkcijos, sąrašo sudarymas), įvertinant tai, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse pateiktų administracinės procedūros bei administracinės procedūros sprendimo sąvokomis – administracinis sprendimas yra priimamas administracinės procedūros metu.

Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis, manytume, kad klausime nurodyta funkcija – valstybės tarnautojas administracinės procedūros metu dalyvauja priimant administracinį sprendimą, t. y. nagrinėja prašymus priimti administracinius sprendimus ir rengia administracinių sprendimų projektus arba dalyvauja administracinio sprendimo nagrinėjimo ir rengimo koordinavime, galėtų būti priskiriama valstybės tarnautojo funkcijai.

15. Valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme buvo nurodytos veiklos sritys: stebėsena ir analizė ir sprendimų įgyvendinimas. Kadangi minėtų veiklos sričių pagal nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusią Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, nebeliko, prašome paaiškinti, kokioms veiklos sritis priskiriamos minėtos veiklos sritys pagal dabar galiojančią Metodiką?

Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 998 redakcija) (toliau – Metodika), 13 punkte nustatyta, kokios veiklos sritys gali būti nustatytos valstybės tarnautojų pareigybėse.

Pareigybės veiklos sritys gali būti šios:
13.1. administracinis reglamentavimas;
13.2. administracinių sprendimų priėmimas;
13.3. administracinių paslaugų teikimas;
13.4. teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra;
13.5. viešųjų paslaugų teikimo administravimas;
13.6. diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimo užtikrinimas;
13.7. pagalba valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atliekant jiems nustatytas funkcijas (išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme) įskaitant, bet neapsiribojant, informacijos, reikalingos valstybės ar vietos valdžią įgyvendinančių asmenų funkcijoms atlikti, apdorojimas ir analizė, dokumentų, išvadų, pasiūlymų ir (ar) pozicijų su valstybės ar vietos valdžią įgyvendinančių asmenų kompetencija susijusiais klausimais rengimas, valstybės strategijų, strateginio lygmens ir nacionalinių programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimas, atstovavimas teismuose ir (ar) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijose, tarptautiniai ryšiai, korupcijos prevencija; veiklos sritys, kurios apima teismų, prokuratūros ir kitas specifines veiklas, kurių pareigybių sąrašas nustatytas Metodikos 3 priede, išskyrus šiame priede išvardintas pareigybes, kurioms veiklos sritis nenustatoma.

Atkreipiame dėmesį, kad remiantis Metodikos 13 punktu, nustatant valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamą veiklos sritį, atsižvelgiama į teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos ir (ar) struktūrinio padalinio veiklą, nuostatas.
Pažymime, kad automatinio nebelikusių veiklos sričių prilyginimo galiojančioje Metodikoje nustatytoms veiklos sritims nėra.

2024-05-07

16. Kaip elgtis tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas atlieka viešojo administravimo ir vidaus administravimo funkcijas?

Manytume, kad valstybės tarnautojo, kuris vykdo viešojo administravimo funkcijas, pareigybės aprašyme galėtų būti nustatytos papildomos (Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – Metodika), 24 punktas – pareigybės aprašyme galima nustatyti ne daugiau kaip šešias papildomas funkcijas, kurios nenustatytos pareigybės aprašymo ruošinyje, bet susijusios su struktūrinio padalinio ir (ar) įstaigos veikla. Į šiame punkte nurodytas šešias papildomas funkcijas neįskaitoma Metodikos 23 punkte nurodyta funkcija.) vidaus administravimo funkcijos, jei toms funkcijoms vykdyti nėra paskirtas atskiras asmuo, laikantis Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatų.

2024-05-07

17. Įstaigoje bus naikinama valstybės tarnautojo pareigybė ir vietoje jos bus steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė. Man, kaip valstybės tarnautojai, priklauso 31 dienos kasmetinės atostogos. Tapus darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, ar kasmetinės atostogos liks tokios pat trukmės?

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi, peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu, nesurengus konkurso, sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė.

Asmeniui, pasinaudojusiam šia teise ir tęsiančiam darbo santykius toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, išeitinė išmoka pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nemokamos, bet išsaugoma jo teisė į nepanaudotas kasmetines atostogas (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus nuo teisės į kasmetines atostogas įgijimo dienos, išskyrus atvejus, kai jis faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti), kurios suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbuotojui, pradėjusiam dirbti pagal darbo sutartį, kasmetinės atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nustatyta tvarka, išsaugant iki tol įgytą darbo stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

Remiantis DK 126 straipsnio 2 dalimi, darbuotojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus, suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.

Pažymėtina, kad DK 126 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbo ir kolektyvinės sutartys, darbo teisės normos gali nustatyti ilgesnės trukmės atostogas.

2024-05-09

18. Įstaigoje bus naikinama valstybės tarnautojo pareigybė ir vietoje jos bus steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė. Tarnautojas sutinka eiti darbuotojo pagal darbo sutartį pareigas. Ar tarnautojui priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas?

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmeniui, tęsiančiam darbo santykius toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, išeitinė išmoka pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nemokamos, bet išsaugoma jo teisė į nepanaudotas kasmetines atostogas (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus nuo teisės į kasmetines atostogas įgijimo dienos, išskyrus atvejus, kai jis faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti), kurios suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbuotojui, pradėjusiam dirbti pagal darbo sutartį, kasmetinės atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, išsaugant iki tol įgytą darbo stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

2024-05-09

19. Įstaigoje bus naikinama valstybės tarnautojo pareigybė ir vietoje jos bus steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė. Tarnautojas sutinka eiti darbuotojo pagal darbo sutartį pareigas. Ar tarnautojui priklauso išeitinė išmoka pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį?

2024-05-09

20. Kaip turi būti elgiamasi tuo atveju, jei pagal pareigybės aprašymą numatytas funkcijas vykdantis valstybės tarnautojas turėtų būti„ iškarjerinamas“, tačiau jis vykdo individualiais įsakymais paskirtas funkcijas, kurioms yra reikalingas valstybės tarnautojo statusas?

Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi, peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui. Remiantis Viešojo administravimo subjekto, kurio teisinė forma – biudžetinė įstaiga, pareigybių sąraše esančių valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1V-52 (toliau – Rekomendacijos), 2 punktu, pareigybių peržiūros tikslas – peržiūrėti įstaigos pareigybių sąraše esančioms valstybės tarnautojų pareigybėms priskirtas funkcijas ir, identifikavus tas valstybės tarnautojų pareigybes, kurioms yra priskirtos vien tik Rekomendacijų 12.1–12.2 papunkčiuose nurodytos funkcijos, priimti motyvuotus sprendimus dėl šių pareigybių panaikinimo ar naujų pareigybių – darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis – vietoje jų įsteigimo.

Remiantis Rekomendacijų nuostatomis, bei atsižvelgiant į tai, kad peržiūrėtos turi būti įstaigos pareigybių sąraše esančioms valstybės tarnautojų pareigybėms priskirtos funkcijos, jei pareigybei priskirtinos tik vidaus administravimo funkcijos, tai individualiais įsakymais paskirtų funkcijų vykdymas, kurioms yra reikalingas valstybės tarnautojo statusas, nepadaro pačios pareigybės valstybės tarnautojo pareigybe. Jeigu pastarųjų funkcijų vykdymas yra nuolatinio pobūdžio, siūlytume apsvarstyti jų įtraukimo į pareigybės aprašymą galimybes ir tikslingumą. Pažymėtina, kad vertinamos turėtų būti pareigybės funkcijos, o ne konkretaus asmens vykdomos papildomos užduotys/ pavedimai. Jeigu individualiais įsakymais skiriamos funkcijos yra viešojo administravimo funkcijos, jas vykdyti turėtų būti pavedama valstybės tarnautojams.

Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektuose, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas pavedama atlikti valstybės tarnautojams ar darbuotojams taip, kad šios funkcijos nesudarytų daugiau negu pusės valstybės tarnautojui jo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse ir nesudarytų daugiau kaip pusės valstybės tarnautojo darbo laiko atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse. Šių funkcijų atlikimas vidaus administravimo dokumentuose reglamentuojamas taip, kad būtų galima aiškiai nustatyti, kurioms valstybės tarnautojų ar darbuotojų pareigybėms šias funkcijas priskirta atlikti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sistemiškai aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, negali būti pavesta vykdyti nei vienos viešojo administravimo funkcijos.

2024-05-04

21. Koks statusas turėtų būti kalbininko pareigybės – valstybės tarnautojo ar darbuotojo pagal darbo sutartį?

Sprendžiant, koks turi būti pareigybės statusas – darbuotojo pagal darbo sutartį ar valstybės tarnautojo, turi būti įvertinta, kokie yra skyriaus veiklos tikslai ir funkcijos, kokios funkcijos bus priskirtos konkrečiai pareigybei, pareigybės veiklos sritys, t. y. atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymą, Metodikos nuostatas ir pan. Jei pavyzdžiui, kalbininkas vykdo teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūrą, kaip tai numato Viešojo administravimo įstatymas, tai laikytina viešojo administravimo sritimi, tokias funkcijas turėtų vykdyti valstybės tarnautojas. Taip pat pažymėtina, kad tos funkcijos, kurios nėra susijusios su valstybės tarnautojo viešojo administravimo veikla valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, laikytinos ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijomis. Jeigu kalbininkas, pavyzdžiui, atlieka kalbos redagavimo funkcijas, tokios funkcijos yra darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį.

2024-05-09

22. Vadovaudamiesi Viešojo administravimo subjekto, kurio teisinė forma – biudžetinė įstaiga, pareigybių sąraše esančių valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros rekomendacijomis (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024-01-12 įsakymas Nr. 1V-52), sudarėme sąrašą pareigybių, kuriose pareigas einančių valstybės tarnautojų statusas nuo 2025 m. turėtų keistis (vietoj naikinamų valstybės tarnautojų pareigybių steigiamos darbuotojų pagal darbo sutartį pareigybės). Norime paklausti, jeigu valstybės tarnautojas atsisako dirbti pakeistomis sąlygomis, kokiu pagrindu mes jį turėtume atleisti?

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės.

Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu, nesurengus konkurso, sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė.

Tuo atveju, jei naikinant valstybės tarnautojo pareigybę ir vietoj jos steigiant darbuotojo pagal darbo sutartį pareigybę, asmuo nesutinka sudaryti darbo sutartį, asmuo turėtų būti atleidžiamas dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Atsižvelgiant į tai, naikinant valstybės tarnautojo pareigybę, taikomi DK nustatyti įspėjimo terminai.

2024-05-16

23. Pagal naują valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojo pareigybė bus keičiama į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį. Klausimas dėl priedo už stažą valstybės tarnyboje, ar jis išnyks, ar turi būti perskaičiuojamas koeficientas įtraukiant priedą už stažą?

Darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokestis nustatomas darbo sutartyje vadovaujantis Darbo kodeksu ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta darbo užmokesčio struktūra, kurioje nėra priedo už stažą.

Atsižvelgdami į tai, kad su buvusiu valstybės tarnautoju būtų sudaryta darbo sutartis dėl darbo toje pačioje įstaigoje atliekant tas pačias funkcijas (vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė) ir tokiu būdu būtų užtikrintas darbo santykių tęstinumas, manytume, kad tokiu atveju darbo užmokestis turėtų būti taip konstruojamas/ apskaičiuojamas, kad jis nebūtų mažesnis, nei gaudavo valstybės tarnautojas.

2024-09-30

3. Priėmimas 6

1. Valstybės tarybos įstatymo 5 str. 5 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys privalo užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Atlikdamas šioje dalyje nustatytą pareigą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais privalo, o kitais atvejais turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybių valdomas įmones, kad šios pateiktų apie asmenį, siekiantį tapti valstybės tarnautoju, jų turimą informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje. Institucijos, įstaigos ir įmonės šią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kokie galimi tie kiti atvejai, kai valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo turėtų kreiptis dėl informacijos?

Valstybės tarybos įstatymo 5 str. 5 d. formuluotė „kitais atvejais turi teisę“ gali apimti tuos atvejus, kai pvz., kyla įtarimų dėl asmens nepriekaištingos reputacijos, pvz., asmuo deklaracijoje nurodė, kad neteistas, o žiniasklaidoje pasirodo kita informacija. Nors tokia pareigybė ir nėra įtraukta į sąrašą pareigybių, dėl kurių teikiamas prašymas Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 17 str. 5 d., tačiau kyla įtarimų dėl asmens nepriekaištingos reputacijos.

2. Ar dalyvaujant konkurse į valstybės tarnautojo vietą, vietoj pamesto diplomo originalo galima pateikti mokymo įstaigos (Universiteto) išduotą pažymą, kurioje yra visa informacija apie diplomą, t. y. įstojimo ir baigimo data, specialybė, laipsnis, diplomo išdavimo data ir numeris.

Diplomų, diplomų priedėlių ir studijų pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V-362 ,, Dėl Diplomų, diplomų priedėlių ir studijų pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarkos aprašo ir diplomo priedėlio pildymo rekomendacijų patvirtinimo“, 17 punkte nustatyta, kad asmenims, vietoj prarasto išsilavinimo dokumento, išduodamas dublikatas. Jeigu asmens prarasto arba sugadinto išsilavinimo dokumento blankas nebenaudojamas, vietoj jo išduodamas aukštosios mokyklos nustatytos formos išsilavinimo dokumento dublikatas.

Atsižvelgdami į tai, manytume, kad vietoj prarasto diplomo, pretenduojant į valstybės tarnautojo pareigas, turėtų būti pateiktas diplomo dublikatas.

Atnaujinta: 2023 09 15

3. Ar įstaigų vadovams, į pareigas priimtiems po 2024 m. sausio 1 d., galės būti nustatomas išbandymo terminas?

Ne, įstaigų vadovams išbandymo termino institutas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme nenustatytas (toliau – VTĮ). Išbandymo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai, galės būti nustatomas tik karjeros valstybės tarnautojams ir laikiniesiems valstybės tarnautojams (VTĮ 11 str. 6 d.) siekiant patikrinti, ar asmuo yra tinkamas eiti valstybės tarnautojo pareigas ir ar valstybės tarnautojo pareigos tinka asmeniui.

4. Norime organizuoti konkursą į direktoriaus pavaduotojo pareigas (valstybės tarnautojas, II pareigybės lygmuo). Ar šiai pareigybei taikomas reikalavimas, kad komisijai pirmininkautų VVA atstovas ir ją sudarytų 5 nariai? Ar konkursą galime organizuoti patys?

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkursus Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos prašymu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojus atrenka Vyriausybės įgaliota įstaiga.

VTĮ 13 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad konkursus į įstaigų vadovų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuotai organizuoja, kandidatų į įstaigų vadovų pareigas paiešką ir jų atranką vykdo Vyriausybės įgaliota įstaiga.

Remiantis Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 9 redakcija) (toliau – Priėmimo aprašas) 28 punktu, konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 3 narių. Įstaigos prašymu ar savo iniciatyva Agentūra gali deleguoti atstovą į konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus konkursus į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kuriuos įstaigos prašymu organizuoja Agentūra) komisiją komisijos nario teisėmis. Įstaiga prašymą dėl Agentūros atstovo delegavimo į konkurso komisiją Agentūrai turi pateikti ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo dienos.

Agentūros direktorius ar jo įgaliotas Agentūros valstybės tarnautojas sudaro konkurso į įstaigos vadovo pareigas ir konkurso, jeigu įstaigos prašymu konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas organizuoja Agentūra, komisijas. Įstaigoje organizuojamų konkursų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas komisijas sudaro valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, o jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo yra kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas arba savivaldybės meras. Konkurso į įstaigos vadovo pareigas ir konkurso, jeigu įstaigos prašymu konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas organizuoja Agentūra, komisijos pirmininku skiriamas Agentūros atstovas. Konkurso komisijos pirmininkas organizuoja komisijos darbą. Konkurso komisija sudaroma ne vėliau kaip iki konkurso paskelbimo dienos. Konkurso, jeigu įstaigos prašymu konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas organizuoja Agentūra, komisija sudaroma ne vėliau kaip iki Aprašo 20 punkte nurodyto termino pateikti dokumentus pabaigos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jei planuojamas konkursas ne į įstaigos vadovo pareigas, remiantis VTĮ 11 straipsnio 2 dalimi, įstaiga gali pati organizuoti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba įstaigos prašymu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojus atrenka Vyriausybės įgaliota įstaiga.

5. Ar gali valstybės tarnautojas, kuris taip pat yra ir valstybės politikas (savivaldybės tarybos narys), dalyvauti konkursų / atrankų komisijose į tiesiogiai pavaldžių valstybės tarnautojų pozicijas?

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 11 punkte yra įtvirtintas vienas iš valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų – politinio neutralumo principas, pagal kurį valstybės tarnautojas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, pasikeitus politinei valdžiai, privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą (netaikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams). Be to, Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas), 31 punkte yra nustatyta, kad komisijos nariu ar asmeniu, atliekančiu gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas tikrinimą, negali būti skiriamas valstybės politikas.

Pabrėžtina, kad draudimas valstybės politikui būti konkurso ar atrankos komisijos nariu siejamas būtent su siekiu užtikrinti politinį neutralumą (ta yra nepolitizuoti valstybės tarnybos). Tuo gi atveju, jei konkurso komisijos nariu būtų skiriamas valstybės politikas, kyla rizika, kad per konkursą atrinktas valstybės tarnautojas nebus politiškai neutralus.

Tačiau kai kuriais teisės aktų nustatytais atvejais valstybės tarnautojas gali būti ir valstybės politiku – savivaldybės tarybos nariu. Šiuo atveju sistemiškai vertinant teisės aktų nuostatas, manytina, kad valstybės tarnautojas, kuris tuo pat metu yra ir valstybės politikas, į konkurso ar atrankos komisijos sudėtį gali būti traukiamas tik kaip valstybės tarnautojas, turintis reikiamų žinių ir kompetencijų, būtinų atrinkti tinkamus pretendentus į atitinkamas valstybės tarnautojo pareigas ir toks asmuo tuo laiko momentu, kai jis dalyvauja konkurso ar atrankos komisijoje (jos posėdyje), jis negali eiti tarybos nario pareigų. Tuo pačiu reikia imtis reikiamų rizikos suvaldymo priemonių tam, kad užtikrinti, jog tokio asmens elgesys dalyvaujant atrankoje būtų politiškai neutralus ir nebūtų pažeistas Įstatyme nustatytas valstybės tarnybos politinio neutralumo principas.

6. Ar gali konkurso į valstybės tarnautojo pareigas komisijos nariu būti darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį?

Vadovaujantis Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 9 redakcija) (toliau – Aprašas) 28 punktu, konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 3 narių. Įstaigos prašymu ar savo iniciatyva Agentūra gali deleguoti atstovą į konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus konkursus į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kuriuos įstaigos prašymu organizuoja Agentūra) komisiją komisijos nario teisėmis.

Aprašo nuostatos nenustato konkurso komisijos konkrečios sudėties. VVA nuomone, komisijos nariais skiriami asmenys turi būti tinkami šiam vaidmeniui, t. y. suprasti pareigybės ir organizacijos specifiką, gebėti įvertinti esmines pareigybei reikalingas kompetencijas, atitiktį organizacijai ir komandai, išmanyti vertinimo procesą, procedūras ir vertinimo metodų taikymą, kiek tai įmanoma, reprezentuoti organizacijos įvairovę. Žinoma, reikia įvertinti ir tai, kad konkurso komisijos sprendimas yra administracinis sprendimas (apie ką ir pasisakiusi ir teisminė praktika (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką, kad Konkurso Komisijos protokolas (jame užfiksuotas balas) sukelia pretendentams teisines pasekmes dėl priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas, todėl yra prilyginamas administracinio sprendimo priėmimui, kuris gali būti skundžiamas teismui (LVAT 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-485-556/2020)) bei į tai, kad komisija atrenka valstybės tarnautojus, todėl manytume, kad neturėtų būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojų atrankos komisiją sudarytų vien tik darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį.

2024-09-13

4. Teisės ir pareigos 4

1. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai turi teisę eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas. Ar tai reiškia, kad vienu metu galėsiu eiti dvejas valstybės tarnautojo pareigas?

Taip, galėsite, tačiau atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju turėtų būti nustatomas atskiras darbo grafikas ir bendra darbo valandų trukmė neturėtų viršyti 12 valandų per dieną (Darbo kodekso 114 straipsnio 2 punktas).

2. Nuo 2024-01-01 įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatymo (toliau -VTĮ) 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojai turi teisę eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose. Ar, vadovaujantis šia nuostata, valstybės tarnautojas vienu metu galės eiti dvejas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį toje pačioje įstaigoje, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta VTĮ 6 str. 3 d.?

Nuo 2024-01-01 įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 6 str. 1 d. nustatyta teisė valstybės tarnautojams eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį, ir (ar) užsiimti kita finansiškai atlygintina veikla, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta VTĮ 6 str. 3 d. VTĮ 6 str. 3 d. numatytas draudimas valstybės tarnautojams eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jie eina valstybės tarnautojo pareigas, kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, veiklos pobūdžio, ar užsiimti kita veikla taikomas tik tuo atveju, jeigu tai sukelia interesų konfliktą, sudaro prielaidas tarnybinę padėtį panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra pareigos, darbas ar veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdinius įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos.

2024-02-01

3. Prašome atsakyti, ar Savivaldybės vicemeras (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) gali dirbti pagal darbo sutartį ir gauti už šį darbą darbo užmokestį?

Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta:
1. Valstybės tarnautojai turi teisę eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje.

2. Valstybės tarnautojai turi teisę gauti atlyginimą už veiklą einant valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos, valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės, viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, kolegialaus organo nario pareigas.

3. Valstybės tarnautojams draudžiama eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jie eina valstybės tarnautojo pareigas, kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, veiklos pobūdžio, ar užsiimti kita veikla, jeigu tai sukelia interesų konfliktą, sudaro prielaidas tarnybinę padėtį panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra pareigos, darbas ar veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdinius įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos.

4. Paaiškėjus šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį arba užsiimti kita veikla, pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas.

5. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejų.

Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 32 straipsnio 1 dalimi, 57 straipsniu, vicemeras atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus, mero paskirtas vicemeras pavaduoja merą (kai meras dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai neina savo pareigų ar mero įgaliojimai sustabdyti teismo nutartimi). Tuomet merą pavaduojantis vicemeras vykdo visus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 15, 19, 20 ir 21 punktuose, teikia administracines paslaugas Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmenims. Šio įstatymo 38 straipsnis 8 dalyje nustatyta, kad tos savivaldybės vicemeras negali būti renkamas seniūnaičiu.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad vicemeras galėtų dirbti pagal darbo sutartį ir gauti už šį darbą darbo užmokestį, jeigu tai neprieštaraus minėtų teisės aktų nuostatų reikalavimams.

2024-05-08

4. Ar valstybės tarnautojai gali dalyvauti valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų veikloje? Kaip apmokamas valstybės tarnautojų – kolegialių valdymo organų narių darbas? Kaip suderinti valstybės tarnautojo tarnybos laiką su darbo kolegialiame organe darbu? Ar kolegialaus organo nariui galima kompensuoti pagrįstas išlaidas, patirtas vykdant kolegialaus organo nario veiklą?

Pasidaliname Vidaus reikalų ministerijos 2023-06-07 raštu, kuriame buvo pateiktas atsakymas į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos raštą „Dėl išaiškinimo pateikimo“, kuriame prašoma pateikti išaiškinimą (nuomonę) aktualiais valstybės tarnautojų dalyvavimo valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų veikloje klausimais:
„Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija gavo ir pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl valstybės tarnautojų dalyvavimo valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų veikloje.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai turi teisę eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) pagal darbo sutartį dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje. VTĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai turi teisę gauti atlyginimą už veiklą einant valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos, valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės, viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, kolegialaus organo (toliau – kolegialus organas) nario pareigas.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – VSĮĮ) 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valdybos nariais turi būti skiriami 1) valstybės tarnautojai, 2) kiti fiziniai asmenys (nepriklausomi nariai) ir 3) darbuotojų atstovai. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe turi būti 1) bent vienas valstybės tarnautojas ir 2) fiziniai asmenys (ne mažiau kaip 1/2 valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus). Valstybės tarnautojų – kolegialių valdymo organų narių darbas apmokamas Atlygio valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1092 „Dėl Atlygio valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Atlygio tvarkos aprašas) nustatyta tvarka.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad kolegialaus organo nario pareigos yra kitas darbas VTĮ 6 straipsnio 1 dalies prasme, todėl tuo metu, kai valstybės tarnautojas – kolegialaus organo narys vykdo kolegialaus organo funkcijas ir jam už šį darbą mokamas atlygis Atlygio tvarkos aprašo nustatyta tvarka, jam darbo užmokestis iš valstybės biudžeto neturėtų būti mokamas, o darbas einant kolegialaus organo nario pareigas turi būti atliekamas kitu, nei einant valstybės tarnautojo pareigas, laiku. Kaip suderinti valstybės tarnautojo tarnybos laiką su darbo kolegialiame organe darbu sprendžia valstybės tarnautojas šį klausimą suderinęs su darbdaviu. Šiuo atveju valstybės tarnautojui turi būti nustatomas arba kitas darbo grafikas einant kolegialaus organo nario pareigas, arba valstybės tarnautojas turi būti išleidžiamas atostogų, arba kolegialaus organo nario pareigos atliekamos kitu, laisvu nuo tarnybos laiku (pavyzdžiui, kai valstybės tarnautojas pareigas eina ne pilną darbo dieną, po tarnybos valandų ir pan.).
Atlygio tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad sutartyje nustatyta tvarka įmonė ar bendrovė kolegialaus organo nariui gali kompensuoti pagrįstas išlaidas, patirtas vykdant kolegialaus organo nario veiklą. Atsižvelgdami į tai, kad valstybės tarnautojo – kolegialaus organo nario darbas yra suprantamas kaip kitas manome, kad tuo atveju, jei reikalinga kolegialaus organo nariui forminti komandiruotę, mokėti dienpinigius kompensuoti kelionės, draudimo ir kitas išlaidas, šios išlaidos kompensuojamos įmonės ar bendrovės lėšomis sutartyje nustatyta tvarka".

2024-06-13

5. Darbo užmokestis 10

1. Kaip nuo 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymui, turės būti perskaičiuojami valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai?

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (1.785,4 Eur). Gautas koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių.

Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis šia nuostata, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalies 1 punkte, kai valstybės tarnautojų tarnybinė veikla įvertinama kaip „neatitinkanti lūkesčių“ ir nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas bei 20 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytus atvejį, kai valstybės tarnautojas perkeliamas į žemesnes pareigas ir jam nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas.

Pažymėtina, kad valstybės tarnautojams pareiginė alga gali būti padidinama tik vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 8 dalies 1 punktu, kai valstybės tarnautojų tarnybinė veikla įvertinama kaip „viršijanti lūkesčius“ bei 20 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas perkeliamas į aukštesnes ar lygiavertes pareigas su pavaldžiais asmenimis.

2. Planuojame 2024 m. darbo užmokesčio fondą ir norime paklausti ar nuo 2024 m., pagal naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą, nepriklausys Savivaldybės kontrolieriui ir Savivaldybės administracijos direktoriui priedai už tarnybos stažą Lietuvos valstybei.

Vadovaujantis nuo 2024-01-01 įsigaliosiančio naujo Valstybės tarybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 puntu bei 21 straipsnio 3 dalimi priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą įstaigos vadovams nemokamas. Taigi savivaldybės kontrolieriui ir savivaldybės administracijos direktoriui priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nepriklausys.

3. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 10 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančio naujo Valstybės tarybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą neskaičiuojamas įstaigos vadovui. Kaip perskaičiuojama pareiginė alga tarnybos santykius tęsiančiam įstaigos vadovui, turinčiam 37 metus tarnybos Lietuvos valstybei stažą?

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio 13 dalis nustato, kad su iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas, taikomas likusiai kadencijos daliai ir nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal naujojo Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos įstatymo 2 priede konkretus koeficientas nustatytas tik Seimo kancleriui, Vyriausybės kancleriui ir Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui. Kitiems įstaigos vadovams konkretus koeficientas nustatomas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčiais.

Įstaigų vadovams įstatymo nuostatos dėl pareiginės algos perskaičiavimo de facto nėra itin aktualios, nes jiems koeficientas bus nustatomas iš naujo. Vadovaujantis konstituciniu principu, kad už tą patį darbą turi būti mokamas toks pats atlyginimas, naujai nustatomas darbo užmokestis įstaigos vadovui mažėti neturėtų.

Taip pat papildomai pateikiame atsakymus pagal suformuluotus klausimus:
1 Klausimas:Kaip nuo 2024 m. turės būti skaičiuojamas darbo užmokestis tarnybos santykius tęsiančiam įstaigos vadovui, 2024 m. sausio 1 d. turėsiančiam 21 metus tarnybos Lietuvos valstybei stažą? Ar tokiam įstaigos vadovui valstybės tarnautojui, nuo 2024 m. sausio 1 d. apskaičiuotą darbo užmokestį sudarys ar
a) dvi dalys: pareiginė alga (paskaičiuota pagal nustatytą pareiginės algos koeficientą) ir papildomas 21 proc. fiksuotas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ? (taikoma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo (Nr. XIV-1985) 2 straipsnio 11 dalies nuostata) ar
b) sudarys tik viena dalis – nustatyta pareiginė alga? (taikoma nuo 2024-01-01 įsigaliojusios naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata).

Sudarys tik viena dalis – pareiginės algos koeficientas, apskaičiuotas pagal Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčių aprašą. Pažymėtina, kad įstaigų vadovams nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai yra pakankamai platūs, galintys padengti ir 30 proc. priedą.

2 Klausimas: Ar asmeniui šiuo metu nedirbančiam valstybės tarnyboje, bet iki 2024 m. sausio 1 d. jau iš anksčiau turėjusiam sukauptą 21 metus tarnybos Lietuvos valstybei stažą, naujai paskyrus tokį asmenį į įstaigos vadovo pareigas (pvz. 2024 m. birželio 1 d.) skaičiuojant darbo užmokestį jį sudarys 2 dalys: pareiginė alga (nustatytas pareiginės algos koeficientas) ir plius fiksuotas 21 proc. priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ar tik viena dalis - pareiginė alga (paskaičiuota pagal nustatytą pareiginės algos koeficientą) ?

Sudarys tik viena dalis – pareiginės algos koeficientas, apskaičiuotas pagal Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčių aprašą. Nuo 2024 m. sausio 1 d. priimti įstaigų vadovai neturėtų turėti teisėto lūkesčio gauti atitinkamai padidintą koeficientą dėl sukaupto stažo Lietuvos valstybei. Nes tai nebūtų darbo užmokesčio sumažinimas, o tai būtų paprasčiausiai naujo darbo užmokesčio – pareiginės algos koeficiento nustatymas, žinant, kad priedas už stažą įstaigos vadovams netaikomas.

3 klausimas: Kaip turi būti perskaičiuojamas ir kokio dydžio pareiginė algos koeficientas turi būti nustatomas nuo 2024 m. tarnybos santykius tęsiančiam įstaigos vadovui, 2024 m. sausio 1 d. turėjusiam 21 metus tarnybos Lietuvos valstybei stažą? Nuo 2024 m. pareiginės algos koeficientas turėtų būti perskaičiuojamas ir nustatomas pagal kurį iš šių variantų:
a) įstaigos vadovo iki 2024 m. sausio 1 d. gautą pareiginę algą sudėjus kartu su 21 proc. priedu už stažą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio? (Pastaba. šiuo atveju įstaigos vadovo gaunamas darbo užmokestis nuo 2024 m. nesikeistų)
b) įstaigos vadovo iki 2024 m. sausio 1 d. gautą pareiginę algą be 21 proc. priedo už stažą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio?

Pirma, koeficientas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 858 „Dėl Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčių aprašo patvirtinimo“. Po to, manytume, reikalinga pasitikslinti, ar nebus mokamas mažesnis darbo užmokestis nei praeitas metais - įstaigos vadovo iki 2024 m. sausio 1 d. gautą pareiginę algą sudėjus kartu su 21 proc. priedu už stažą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Ar koeficientas turėtų būti didesnis nei kad gauta pareiginė alga su priedu už stažą – sprendžia į pareigas priimantis asmuo.

4. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 10 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir 20 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytus atvejus. Kaip konkrečiai įgyvendinama nuostata, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta, jeigu perskaičiavus pareiginę algą nurodyta tvarka ji mažėja maždaug 10 eurų ribose?

Teikiame su Vidaus reikalų ministerija suderintą nuomonę.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 10 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir 20 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytus atvejus.

Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatą, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, tuo atveju, kai perskaičiavus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientą, pareiginė alga sumažėja, manytume, kad koeficiento šimtąsias dalis galima būtų padidinti į teigiamą pusę, pvz., tarnautojo pareiginė alga yra 1580€. Jo naujas koeficientas, suapvalinus jį iki šimtųjų dalių, gaunasi 0,88, o tai yra 1571,15€ (8,85€ mažiau), todėl siūlytume koeficientą skaičiuoti ne 0,88, o 0,89, tada tarnautojo pareiginė alga būtų €1589, t. y., iki šio įstatymo įsigaliojimo tarnautojui nustatyta pareiginė alga nesumažėtų.

5. Klausimas – kokia Valstybės tarnybos įstatymo (nauja redakcija nuo 2024-01-01 Nr. XIV-1985) nuostata / -omis, ar Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ nuostata / -omis, ar kitų teisės aktų nuostatomis vadovaujantis turi būti perskaičiuotas darbo užmokestis nuo 2024 metų savivaldybių kontrolieriams, priimtiems į pareigas iki naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo? Valstybės tarnybos įstatymo (nauja redakcija nuo 2024-01-01 Nr. XIV-1985) 2 straipsnio 10 dalis: Savivaldybės kontrolieriui netaikomi šio įstatymo 6 straipsnis, 13 straipsnio 4 dalis ir 5 dalis (tiek, kiek nustatyta galimybė būti paskirtam antrai kadencijai tik po pirmosios kadencijos veiklos tikslų ir pasiektų rezultatų įvertinimo) ir 18 straipsnis. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“: 12. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priede nustatyti pareiginių algų koeficientai taikomi įstaigų vadovams, priimamiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nustatytą atvejį. 13. Su iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas, taikomas likusiai kadencijos daliai ir nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą“ (Savivaldybių kontrolieriams 13 str. 4 dalis negalioja).

Savivaldybės kontrolieriams netaikoma VTĮ 13 str. 4 d. (nesudaromas susitarimas), todėl netaikoma ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 str. 13 d. ta apimtimi, kad su iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas, taikomas likusiai kadencijos daliai. Tačiau Savivaldybės kontrolieriui, kaip ir kitiems įstaigos vadovams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 str. 13 d. nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą.

Naujos redakcijos VTĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, valstybės tarnautojų pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Įstaigų vadovų pareiginė alga nustatoma pagal pareigybei šio įstatymo 2 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos veiklos pobūdį, jos dydį, santykį su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribas, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčiais. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginės algos koeficientą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, manytume, kas Savivaldybės kontrolieriui pareiginė alga nustatoma pagal VTĮ 20 str. 1 d., vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčiais: Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčių aprašo patvirtinimo (lrs.lt).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos VTĮ 21 str. 3 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojams, išskyrus įstaigų vadovus, priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos. Vadinasi, įstaigos vadovams priedas už tarnybos stažą nebus mokamas.

6. Kokiu būdu galėtų didėti mano pareiginė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. įstaigoje nustačius darbo apmokėjimo sistemą?

Pareiginės algos didėjimo mechanizmas išlieka tapatus tam, koks ir buvo, t. y. pagal Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 18 straipsnį atlikus tarnybinės veiklos vertinimą ar pagal įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus laikinai perkėlus į aukštesnes pareigas ar lygiavertes pareigas su pavaldžiais asmenimis.

7. Nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybės tarnautojams apskaičiuojant pareiginę algą bus taikomas Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme (2023 m. gegužės 25 d. Nr. XIV-2011) nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (1.785,4 Eur). Minėto įstatymo 3 str. 2 d. nurodyta, kad, taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, perskaičiuota pareiginė alga (atlyginimas) negali būti mažesnė už iki šio perskaičiavimo buvusią pareiginę algą (atlyginimą). Kalbama tik apie pareiginę algą. Kaip nuo 2024 m. sausio 1 d. turės būti nustatomas priedas už stažą valstybės tarnautojams, kurie dirba ilgiau nei 20 metų ir šiuo metu jiems nustatytas daugiau nei 20 proc. priedas už stažą? Pagal naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą nustatytas maksimalus priedas už stažą valstybės tarnyboje yra 20 proc. (iki 2024 m. sausio 1 d. – 30 proc.). Ar teisės aktuose yra įtvirtinta priedo už stažą perskaičiavimo nuostata?

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje reglamentuota, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 1–5, 9–14 punktuose nurodytiems valstybės tarnautojams ir asmenims, kurių tarnybos Lietuvos valstybei stažas įsigaliojus šiam įstatymui yra didesnis negu 20 metų, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis procentais yra fiksuojamas ir yra lygus šio įstatymo įsigaliojimo dieną sukauptam priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui procentais. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis nekinta ir šio dydžio priedas už iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sukauptą tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra mokamas tol, kol jie eina pareigas valstybės tarnyboje. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis išlieka ir jiems grįžus į valstybės tarnybą. Šios dalies nuostatos taikomos ir asmenims, ėjusiems šioje dalyje nurodytas pareigas ir priimtiems į valstybės tarnautojo pareigas iki ar po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Taigi, jeigu valstybės tarnautojui 2024 m. sausio 1 d. priklausys, pavyzdžiui, 30 proc. priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, tai šis dydis toks ir išliks bei turės būti fiksuojamas.

8. Prašome paaiškinti, ar 2024-01-01 įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymui, asmeninio (politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams: - turi būti mokamas priedas už stažą? - pareiginės algos koeficientai tik perskaičiuojami, ar nustatomi nauji pareiginės algos koeficientai? - Turi būti atliekamas kasmetinis veiklos vertinimas?

Teikiame nuomonę į Jūsų pateiktus klausimus dėl nuo 2024-01-01 įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatų taikymo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams:

priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams kaip ir karjeros valstybės tarnautojams, mokamas vadovaujantis VTĮ 19 str. 1 d. 3 p., 21 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo (toliau – VTĮ pakeitimo įstatymas) 2 str. 11 d., išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo įstaigų vadovus, nes įstaigų vadovams priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nemokamas;

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams (ne vadovams), kaip ir visiems pareigas einantiems karjeros valstybės tarnautojams, pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami VTĮ pakeitimo įstatymo 2 str. 10 d. nustatyta tvarka. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams (ne vadovams) juos į pareigas priimantis asmuo gali bet kada (skirtingai nuo karjeros tarnautojų, nes jiems tik po vertinimo gali didinti pareiginės algos koeficientą) pagal VTĮ 20 str. 1 d. iš DAS pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo nustatyti kitokį, nei politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas turi dabar, pvz., po perskaičiavimo, pareiginės algos koeficientą iš Darbo apmokėjimo sistemoje šio tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo;

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams tarnybinės veiklos vertinimas neatliekamas (VTĮ 18 str. 1 d.).

9. Gaunu atlyginimą mažesnį nei bazinis dydis 1785,40Eur. Ar turėtų man pakelti atlyginimą iki šio bazinio dydžio?

Atkreipiame dėmesį į tai, kad bazinis dydis ir valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas nėra tapatūs dalykai. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nustatyti minimalus pareiginės algos koeficientai, priklausomai nuo valstybės tarnautojų pareigybės grupės arba pareigybės. Vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, valstybės tarnautojų pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš šio bazinio dydžio.

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir 20 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytus atvejus.

Pvz., jeigu iki 2024-01-01 valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas buvo 8, tai nuo 2024-01-01 jo koeficientas būtų 0,84 (8 (buvęs koeficientas) x 186 (buvęs bazinis dydis) =1488 (pareiginė alga); 1488 (pareiginė alga) / 1785,4 (naujas bazinis dydis) = 0.83342668 (naujas koeficientas), kuris apvalinamas iki šimtųjų dalių į didesniąją pusę). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jeigu valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas yra žemesnis negu 1, tai pareiginė alga gali būti mažesnė nei bazinis dydis – 1785,4 eurai.

2024-01-30

10. Kokias skatinimo ir motyvavimo priemones galima nustatyti darbo apmokėjimo sistemoje?

2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymui[1] (toliau – VTĮ), iš esmės pasikeitė valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas, kas institucijoms kartais sukelia naujų iššūkių jį aiškinant.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pastebi, jog pastaruoju metu, kaip viena iš diskutuotinų vietų VTĮ, ypač akcentuojamas įstatyme sumažėjęs socialinių garantijų ir (ar) skatinimo priemonių, taikomų valstybės tarnautojams, detalizavimas. Vidaus reikalų ministerija, kaip institucija, atsakinga už valstybės politikos valstybės tarnybos srityje formavimą, siekdama palengvinti naujųjų VTĮ nuostatų įgyvendinimą ir užtikrinti vienodą jų taikymą, teikia nuomonę dėl naujojo teisinio reguliavimo taikymo.

Pabrėžtina, kad vienas iš pagrindinių naujojo įstatyminio reglamentavimo tikslų buvo siekis sumažinti atskirtį tarp viešojo ir privataus sektoriaus darbo santykių reguliavimo, priartinant ne itin lanksčias valstybės tarnautojų skatinimo, garantijų, motyvavimo sistemas prie liberalesnių Darbo kodekso nuostatų. Todėl ir valstybės tarnautojų padėtis po VTĮ įsigaliojimo nepablogėjo: viena vertus, iki šiol išliko specifinės įstatyminės garantijos (pavyzdžiui, materialinės pašalpos, persikėlimo išlaidų kompensavimas ir pan.), kita vertus, naujasis įstatymas palieka daug didesnes galimybes pačiam darbdaviui (t. y. valstybės institucijai bei jos vadovui) valdyti žmogiškuosius išteklius, o tai reiškia ir motyvuoti, skatinti tarnautojus, kurti vidinę įstaigos kultūrą bei pozityvų mikroklimatą įstaigoje.

Pažymėtina, kad darbuotojų motyvavimas plačiąja prasme apima ne tik jų finansinį skatinimą, bet ir įvairiausias kitas priemones: organizacijos vidinės kultūros kūrimą, mikroklimato formavimą, vertybių diegimą ir pan., o tuo pačiu tai yra ir darbuotojų veiklos efektyvinimas tam, kad būtų geriau pasiekti įstaigos tikslai ir įgyvendinamos jos funkcijos. Todėl ir aptariamos „naudos“ darbuotojui tai pirmiausiai yra priemonės, kuriomis įstaigos vadovas siekia užtikrinti efektyvią įstaigos veiklą.

Žmogiškųjų išteklių vadyboje darbuotojų motyvavimas bei jų įsitraukimas įvardijami kaip pagrindiniai veiksniai, užtikrinantys efektyvią įmonės ar įstaigos veiklą, kadangi įsitraukęs bei motyvuotas darbuotojas gali dirbti ir greičiau, ir efektyviau, ir jo kuriamas produktas yra aukštesnės kokybės. Motyvavimo ir įsitraukimo nauda jau suvokiama ir Lietuvos viešajame sektoriuje – nuo 2017 m. Lietuvoje yra vykdomas Įsitraukimo į darbą ir pasitenkinimo darbu vyriausybiniame sektoriuje tyrimas[2], kurio rezultatai yra nuolat viešinami ir kuriais vyriausybinio sektoriaus institucijos gali pasinaudoti, kad įsivertintų, kaip motyvavimas bei pasitenkinimas darbu jose atrodo lyginant su kitomis institucijomis.

Pabrėžtina taip pat ir tai, kad šiandien jau nėra įmanoma užtikrinti darbuotojų motyvavimo vien tik finansinėmis paskatomis (tiek dėl ribotų institucijų išteklių, tiek ir dėl to, kad finansinis motyvavimas yra trumpalaikis ir neefektyvus), todėl tampa itin svarbu įstaigoje turėti kompleksą priemonių, kurios ne tik kad padėtų išlaikyti senbuvius, bet ir pritraukti naujus darbuotojus bei leistų konkuruoti su privačiu sektoriumi. Šios priemonės iš esmės turėtų būti vienodos tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, todėl jų detalus teisinis reguliavimas VTĮ ar kitais įstatymo lygmens teisės aktais vertintinas kaip perteklinis.

Įstaigose dirbantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai savo funkcijas turi atlikti efektyviai, kokybiškai ir atsakingai. Atitinkamai ir pati įstaiga turėtų imtis priemonių, kurios padėtų, kaip minėta, valstybės tarnautojams ir darbuotojams savo funkcijas atlikti efektyviai, kokybiškai ir atsakingai.

Tokios priemonės apima tiek tiesiogiai suteikiamas darbo priemones ar darbuotojų darbo aplinkos kūrimą, tiek taip pat ir įvairiausias motyvacines priemones, kurios yra naudingos ne tik darbuotojams, bet (pirmiausia) ir pačiam darbdaviui, nes yra palyginus nebrangios, tačiau skatina darbuotojų lojalumą bei stiprina abipusius darbdavio ir darbuotojo pasitikėjimu grįstus santykius. Tai gali būti, pavyzdžiui:

– finansinės skatinimo priemonės (darbo užmokesčio didinimas, priedai, priemokos, vienkartinės išmokos ar pan.);

– aiškios karjeros perspektyvos įstaigoje (įvertinat darbuotojo kompetenciją bei jo įdedamas pastangas ir sukuriamą rezultatą);

– priemonės, nukreiptos į darbuotojų gerovę (lankstus grafikas, poilsio zonų įrengimas, įstaigų tradicijų puoselėjimas ir pan.);

– priemonės, skirtos palaikyti ir atkurti darbingumą (dienos, skirtos vykti į gydymo įstaigą, sveikatos programos, skiepijimas, organizacijų psichologo paslaugos ir pan.);

– priemonės, nukreiptos į darbuotojų tobulėjimo skatinimą, komandų formavimą, stiprinimą;

– įvairios kitos priemonės.

Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau paminėta, mano, jog tokios priemonės, kurių adresatas yra visi įstaigos darbuotojai (t. y. ne atskiri individai ar siauros jų grupės) ir kurių tikslas yra užtikrinti efektyvią įstaigos veiklą[3], nereikalauja papildomo formalaus įtvirtinimo įstatyme – jos turėtų būti nustatomos pačios institucijos vidaus teisės aktais[4].

Be abejo, nustatant šias priemones, turi būti laikomasi pagrindinių geros valdysenos reikalavimų, inter alia: šios priemonės neturi diskriminuoti darbuotojų; jos turi būti taikomos skaidriai bei atsakingai; jos turi būti aiškiai nustatytos įstaigos vidaus dokumentuose; priemonės turi būti planuojamos pagal turimus finansinius išteklius ir turi būti nustatytos jų finansavimo sąlygos (pvz., tam tikrais atvejais darbuotojų prisidėjimas savo lėšomis) ir pan.

2024-02-28

6. Tarnybinės veiklos vertinimas 15

Jeigu iki kasmetinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo įstaiga panaikins Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, ir su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudarys darbo sutartį dėl darbo toje pačioje įstaigoje (vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė), tai - ar aptartu atveju turėtų būti atliekamas darbuotojo kasmetinis veiklos vertinimas? Ar tiesiog darbuotojui turėtų būti formuluojami nauji veiklos lūkesčiai, praėjusių metų rezultatai nevertinami?

Atsižvelgdami į tai, kad su buvusiu valstybės tarnautoju būtų sudaryta darbo sutartis dėl darbo toje pačioje įstaigoje (vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė) ir tokiu būdu būtų užtikrintas darbo santykių tęstinumas, manytume, kad tokiu atveju turėtų būti atliekamas darbuotojo kasmetinis veiklos vertinimas.

2024-09-06

1. Kaip keičiasi valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas nuo 2024 m.?

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuos nuo 2024-01-01 įsigaliosiančio Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnis.

Vadovaujantis minėto įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, kaip ir dabar, bus vertinama įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir laikinųjų (pakaitinių) valstybės tarnautojų tarnybinė veikla.

Skirtingai nei šiuo metu, įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas bus įvertinti jo kompetenciją ir pasiektus rezultatus įgyvendinant susitarimą dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų (toliau – susitarimas). Tuo tarpu karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu bus įvertinama jų kompetencija ir pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai.

Kaip matyti, nuo 2024 m. karjeros valstybės tarnautojų atžvilgiu nebelieka gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertinimo, taip pat bus vertinami pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, tačiau ne vykdant nustatytas užduotis, o valstybės tarnautojui įgyvendinant tarnybinės veiklos lūkesčius (užduotys nebus nustatomos). Taip pat ir įstaigos vadovo atveju, t. y. nebebus vertinami gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o pasiekti rezultatai bus vertinami įgyvendinant susitarimą, o ne vykdant jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis.

Keičiasi ir įvertinimo būdai, t. y. įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar laikinojo valstybės tarnautojo vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti taip: 1) viršijanti lūkesčius (dabar – „labai gerai“); 2) atitinkanti lūkesčius (dabar – „gerai“); 3) iš dalies atitinkanti lūkesčius (naujas); 4) neatitinkanti lūkesčių (dabar – „nepatenkinamai“).

Pažymėtina, kad dviem tarnybinės veiklos įvertinimo atvejais valstybės tarnautojo teisinė padėtis nesikeičia, t. y. valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip atitinkančią lūkesčius ir kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius. Tačiau pastaruoju atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, nors jo teisinė padėtis ir nesikeičia, tačiau valstybės tarnautojui turi būti nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas.

Tuo tarpu kitais atvejais, t. y. valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip viršijančią lūkesčius (Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 8 dalis) arba neatitinkančią lūkesčių (Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalis), kaip ir dabar, yra teikiami atitinkami pasiūlymai.

Atvejai, kai į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovo sprendimu gali būti atliekamas neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, iš esmės nesikeičia, t. y. neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas galės būti atliekamas: 1) tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu, susijusiu su valstybės tarnautojo veiklos rezultatais (dabar susijusiu su valstybės tarnautojo kvalifikacija ir gebėjimais atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas); 2) valstybės tarnautojo prašymu nustatyti jam didesnį pareiginės algos koeficientą; 3) karjeros valstybės tarnautojo prašymu perkelti jį į aukštesnes pareigas; 4) kai eilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu valstybės tarnautojo tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių ir buvo sudarytas jo tarnybinės veiklos gerinimo planas.

2. Ar atliekant valstybės tarnautojų (ne vadovų) kasmetinį veiklos vertinimą reikia suformuluoti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos lūkesčius kitiems metams ir juos raštu nurodyti vertinimo anketoje? Jeigu lūkesčiai raštu nebus nurodyti, kaip tada reikės vertinti tarnautojo tarnybinę veiklą?

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 18 straipsnis ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6 (toliau – Aprašas).

VTĮ 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas įvertinti jo kompetenciją ir pasiektus rezultatus įgyvendinant susitarimą dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų (toliau – susitarimas). Karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas įvertinti jų kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus.

Aprašo 7.1 papunktyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas užpildo Tiesioginio vadovo motyvuoto pasiūlymo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos arba darbuotojo veiklos vertinimo metu formos (Aprašo 2 priedas) (toliau – Motyvuoto pasiūlymo forma) I skyriaus „Pasiekti veiklos ar tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltį „Pagrindiniai praėjusių ar einamųjų metų veiklos ar tarnybinės veiklos rezultatai“, atitinkamai nurodydamas (aprašydamas) pagrindinius praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatus pagal aptartus, be kita ko, skiltyje „Pagrindiniai einamųjų metų veiklos ar tarnybinės veiklos lūkesčiai“ (jei ši skiltis buvo užpildyta) nurodytus, tarnybinės veiklos lūkesčius. Lūkesčiai tarnautojo veiklai suprantami kaip siekiami konkretūs einamųjų metų rezultatai (pvz. atliktini planuojami darbai; patobulintos kompetencijos ir pan.). Valstybės tarnautojams rekomenduojama nustatyti ne daugiau kaip esminius 5-6 lūkesčius (nustatyti lūkesčiai neturi virsti detaliu einamųjų metų darbų sąrašu). Motyvuoto pasiūlymo formoje I skyriaus skiltyje „Pagrindiniai einamųjų metų veiklos ar tarnybinės veiklos lūkesčiai“ taip pat nurodyta, kad ši skiltis yra neprivaloma.Aprašo 13 punkte taip pat nurodoma, kad Motyvuoto pasiūlymo formos I skyriaus „Pasiekti veiklos ar tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltį „Pagrindiniai einamųjų metų veiklos ar tarnybinės veiklos lūkesčiai“ pildyti neprivaloma, ji pildoma pagal poreikį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atliekant karjeros valstybės tarnautojų kasmetinį veiklos vertinimą, tiesioginis vadovas pokalbio su valstybės tarnautoju metu, vadovaudamasis Aprašo 12 punktu, atsižvelgdamas į įstaigos struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis, įstaigos strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones ir įstaigos metinio veiklos plano priemones, įvertinęs valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, aptaria valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos lūkesčius einamaisiais metais, taip pat pagrindinius einamųjų metų tarnybinės veiklos, kuriuos nusprendžiama aprašyti (jeigu nusprendžiama)Motyvuoto pasiūlymo formos I skyriaus skiltyje „Pagrindiniai einamųjų metų veiklos ar tarnybinės veiklos lūkesčiai“, tačiau aptartų lūkesčių nėra privaloma aprašyti, t. y. nurodyti jų raštu. Vertinant einamųjų metų valstybės tarnautojo pasiektus veiklos rezultatus, tiesioginis vadovas juos vertins pagal aptartus su valstybės tarnautoju jo tarnybinės veiklos lūkesčius. Veiklos lūkesčiai paprastai nėra aprašomi valstybės tarnautojo rutininėms funkcijoms, pavyzdžiui, klientų aptarnavimui, skundų, prašymų nagrinėjimui, įv. paraiškų vertinimui ir pan. Veiklos lūkesčiai rutininėms funkcijoms gali būti aprašomi, kai siekiama tam tikro rodiklio ir galima įvertinti konkretaus valstybės tarnautojo indėlį, pavyzdžiui, valstybės tarnautojo X klientų pasitenkinimo suteiktomis paslaugomis indeksas.

2024-02-15

3. Kaip mes galime traktuoti šią nuorodą: „Valstybės tarnautojams, kurių tarnybinė veikla 3 metus iš eilės įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, bent vieną kartą per 3 metus rekomenduojama nustatyti didesnę pareiginę algą...“ Įvertinus 2024 m. (už 2023 m.) valstybės tarnautojo veiklą, kaip viršijančią lūkesčius – ar galima būtų taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 8 dalies 1 punktą - „gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, nes iki vertinimo jo turimas pareiginės algos (koef. 1,49) viršija įstaigoje nustatytą nuo 2024-01-01 minimalų koeficientą (1,38).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 857 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 12 redakcija) patvirtintos Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) nustato gaires bei kriterijus, pagal kuriuos formuojami biudžetinės įstaigos (toliau – įstaiga) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai) pareigybių struktūra, pareiginės algos koeficientų intervalai, mokamos priemokos, darbuotojams mokama kintamoji dalis, jie skatinami, valstybės tarnautojai apdovanojami, nustatoma pareiginė alga atlikus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos ar darbuotojo veiklos vertinimą. Minėtų Rekomendacijų 26 p. nustatoma, kad valstybės tarnautojams, kurių tarnybinė veikla 3 metus iš eilės įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, bent vieną kartą per 3 metus rekomenduojama nustatyti didesnę pareiginę algą, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojui ar darbuotojui nustatytas maksimalus pareiginės algos koeficientas pagal darbo apmokėjimo sistemą. Rekomendacijų 26 p. nustatoma, kad bent vieną kartą per 3 metus (t. y. minimalus, bet ne maksimalus metų skaičius) rekomenduojama nustatyti didesnę pareiginę algą, kai tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Rekomendacijų 25 p. nurodoma, kad įstaigoje gali būti įtvirtinami konkretūs dydžiai (dydžių intervalai) nustatant valstybės tarnautojui didesnę pareiginę algą, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius.

Atsižvelgdami į teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų pareiginės algos nustatymą ir tarnybinės veiklos vertinimą, nuostatas bei atsakydami į Jūsų klausimą, pažymime, kad valstybės tarnautojo veiklą įvertinus kaip viršijančią lūkesčius – galima taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 8 dalies 1 punktą – „1) valstybės tarnautojui, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas“ nesvarbu, kad šio tarnautojo iki vertinimo turimas pareiginės algos (koef. 1,49) viršija kaip Jūs nurodote įstaigoje nustatytą (atkreipiame dėmesį, kad minimalūs koeficientai nustatyti VTĮ 1 priede) nuo 2024-01-01 minimalų koeficientą (1,38). Nėra tokių nuostatų, kurios draustų valstybės tarnautojui, kurio tarnybinė veikla įvertinta kaip viršijanti lūkesčius, padidinti pareiginės algos koeficientą, jeigu jo esamas koeficientas viršija minimalų tai pareigybei VTĮ 1 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą. Taip pat nėra nuostatų, kurios kitaip ribotų, nei nustatyta VTĮ 18 ir 20 str., pareiginės algos koeficiento didinimą/mažinimą.

4. Šiuo metu, kai valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, jis gali kreiptis į įstaigoje sudarytą vertinimo komisiją, kuri išnagrinėja valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir priima sprendimą dėl jos įvertinimo, taip pat priima sprendimą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikiamo siūlymo. Nuo 2024 m. tokių komisijų nebelieka. Ar valstybės tarnautojams, nesutinkantiems su tarnybinės veiklos vertinimu, nebebus galimybės kreiptis dėl šio vertinimo pagrįstumo įvertinimo?

Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančio Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį, valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, turės teisę kreiptis į valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį arba jo įgaliotą asmenį, ir prašyti (pateikiant rašytinį prašymą) įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą.

Pažymime, kad jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo padarys išvadą, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas turės atlikti pakartotinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą.

Tuo atveju, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens (jo įgalioto asmens) išvada dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo valstybės tarnautojo netenkins, šią išvadą jis turės teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

5. Įstaiga 2024 m. sausio 1 d. įgydama kitos įstaigos, kaip darbdavio teises ir pareigas, įsipareigoja perkeliamiems valstybės tarnautojams užtikrinti darbo (tarnybos) santykių tęstinumą pagal Darbo kodekso 51 straipsnį (valstybės tarnautojų perkėlimas (tarnybos santykiai tęsiasi)). Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir Darbo kodekso 51 straipsnio 1 ir 3 dalimis, darbdavio funkcijų dalies perdavimas kitam darbdaviui nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius; iš verslo perdavėjo verslo perėmėjui perėję darbo santykiai tęsiasi tokiomis pačiomis sąlygomis verslo perėmėjo įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, nepaisant verslo ar jo dalies perdavimo teisinio pagrindo; pakeisti darbo sąlygas ar nutraukti darbo sutartį dėl verslo ar jo dalies perdavimo draudžiama. Ar reikės atlikti eilinį vertinimą (už 2023 metus) perkeltiems valstybės tarnautojams?

Atsižvelgdami į tai, manytume, kad jeigu valstybės tarnautojai perkeliami į kitą įstaigą, užtikrinant darbo (tarnybos) santykių tęstinumą pagal Darbo kodekso 51 straipsnį (valstybės tarnautojų perkėlimas (tarnybos santykiai tęsiasi), o ne pvz., tarnybinio kaitumo būdu, manytume, tarnybinė veikla už 2023 metus galėtų būti vertinama kasmetinio vertinimo metu 2024 metais.

6. Nuo 2023-08-21 esu vaiko priežiūros atostogose. Š. m. gruodžio mėnesį nutrauksiu vaiko priežiūros atostogas ir grįšiu į darbą. Ar 2024 m. sausio-vasario mėn. man galės būti atliekamas kasmetinis eilinis vertinimas? Įstaigoje iki vaiko priežiūros atostogų dirbau nepertraukiamai ilgiau nei 2 metus.

Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje (redakcija įsigaliosianti nuo 2024-01-01) nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama, jeigu jis ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina valstybės tarnautojo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

Atsižvelgdami į tai, manytume, jeigu Jūs įstaigoje pareigas eisite ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius (2023 m.) metus (neskaičiuojant laikotarpio, kai būsite vaiko priežiūros atostogose), Jums 2024 m. turėtų būti atliekamas kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas.

7. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsniu ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 14 straipsniu, yra nustatytas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos vertinimo galimybių sąrašas. Ar įstaiga savo vidiniuose teisės aktuose gali nusistatyti papildomas skatinimo priemones, kurios nėra numatytos įstatymuose, reglamentuojančiuose kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą, ir jas taikyti vertinimų metu? Norėtume kaip papildomą skatinimo priemonę nusimatyti sveikatos draudimą ir suteikti teisę juo pasinaudoti tik valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, veiklą įvertinus labai gerai.

Pažymime, kad Viešojo valdymo agentūra turi teisę teikti konsultacijas klausimais, susijusiais su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatų taikymu, todėl dėl Jūsų paklausime išdėstytų klausimų, susijusių su darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skatinimu nepasisakome.

VTĮ 27 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama, kaip valstybės tarnautojas, jo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai, gali būti skatinamas, t. y. jam nustatant didesnę pareiginę algą, perkeliant į aukštesnes pareigas, taip pat padėka, vardine dovana, nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, suteikiant iki 5 mokamų papildomų poilsio dienų arba sutrumpinant darbo laiką, finansuojant kvalifikacijos tobulinimą. Be kita ko, valstybės tarnautojams už atliktą vienkartinę ypatingos svarbos užduotį gali būti skiriama vienkartinė piniginė išmoka pagal Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 „Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas.

VTĮ 31 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, – atitinkamai Vyriausybė konkrečios valdymo srities ministro teikimu arba savivaldybės meras gali skatinti VTĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgdami į VTĮ reglamentavimą, manome, kad šiuo metu nėra galimybės (teisinio pagrindo) valstybės tarnautojus skatinti kitomis nei VTĮ arba kituose teisės aktuose numatytomis skatinimo priemonėmis, tačiau atkreipiame dėmesį, kad tokia galimybė yra numatyta nuo 2024-01-01 įsigaliosiančiame VTĮ.

Vadovaujantis naujos VTĮ redakcijos, įsigaliosiančios 2024 m. sausio 1 d., 18 straipsnio 8 dalimi, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu 1) valstybės tarnautojui, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas, arba 2) valstybės tarnautojui gali būti taikomos VTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos skatinimo priemonės (padėka; nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip du kartus per kalendorinius metus); suteikiant iki 5 mokamų papildomų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 mokamų papildomų poilsio dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką; vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka; finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus), arba 3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymuose yra nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, arba 4) valstybės tarnautojui gali būti taikomos kitos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje nustatytos skatinimo priemonės.

Taigi, nuo 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai VTĮ redakcijai, bus galimybė ir teisinis pagrindas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip viršijančią lūkesčius jį skatinti taip pat ir kitomis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje nustatytomis skatinimo priemonėmis.

8. Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, kuris įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d., 18 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama, jeigu jis ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina valstybės tarnautojo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Prašau patikslinkite, ar turėtų būti vertinama valstybės tarnautojo tarnybinė veikla, kuris 2023 m. spalio 1 d. sugrįžo iš vaiko priežiūros atostogų? Šis valstybės tarnautojas pareigas įstaigoje pradėjo eiti 2019 metais.

Atkreipiame dėmesį, kad 6 mėnesių terminas skaičiuojamas per kalendorinius metus, o buvimas vaiko priežiūros atostogose nelaikomas pareigų ėjimu.

Atsižvelgdami į tai, manytume, jeigu Jūs po vaiko priežiūros atostogų grįžote į pareigas tik 2023-10-01 (t. y. nuo 2023-01-01 iki 2023-09-30 buvote vaiko priežiūros atostogose), Jums 2024 m. neturėtų būti atliekamas kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas už 2023 metus.

9. Ar 2023 m. reikia inicijuoti savivaldybės kontrolieriams 360 laipsnių kompetencijų vertinimą?

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, savivaldybės kontrolieriui netaikomas šio įstatymo 18 straipsnis ,,Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas“. Atsižvelgiant į tai, 2023 metais inicijuoti savivaldybės kontrolieriui 360 laipsnių kompetencijų vertinimą nereikia.

10. Ar tarnybinės veiklos vertinimo metu tiesioginis vadovas gali daryti garso įrašą ir protokoluoti pokalbį?

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 655 ,,Dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nenumatyta, kad pokalbio su tiesioginiu vadovu metu galėtų būti daromas skaitmeninis garso ar vaizdo įrašas bei pildomas protokolas. Vadovaujantis šio aprašo 55 punktu, skaitmeninis garso arba garso ir vaizdo įrašas gali būti daromas įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo arba darbuotojo tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo pokalbio eigai fiksuoti.

2024-01-30

11. Susipažįstant per VATIS sistemą su tiesioginio vadovo vertinimu, darbuotojas, dar nesusipažinęs su vertinimo turiniu, per klaidą paspaudė – “susipažinau”. Ką daryti, norint realiai susipažinti su kasmetiniu eiliniu vertinimu dar kartą?

Susipažinęs su savo vertinimu, Darbuotojas gali dar kartą nueiti į „VATIS savitarną“ →VERTINIMAS →Mano anketos →Būseną „Vertinimas baigtas“ → ir sistemoje gali dar kartą peržiūrėti šias skiltis:

Veiklos rezultatai
Užduotys
Vertinimai
Kompetencijos
Tobulinimo planas
Siūlymas

2024-03-01

12. Vadovas per klaidą patvirtino vertinimo anketą jos pilnai neužpildęs. Kokius veiksmus reiktų atlikti, norint anketą iš naujo užpildyti?

Jeigu vertinimas dar nėra baigtas, kreipkitės į savo įstaigos personalo specialistą Registro duomenų tvarkytoją, kad pakeistų vertinimo anketos būseną į "Pildo vadovas". Tada vadovas galės ištaisyti savo siūlymą ir pateikti susipažinti iš naujo.
Vertinimo anketą, jei vertinimas nebaigtas, personalo specialistas Registro duomenų tvarkytojas gali grąžinti ne tik vadovui bet ir pačiam darbuotojui.
Jei vertinimas baigtas, personalo specialistas gali ištrinti anketą ir sukurti naują.
Prieš trinant anketą galima susiformuoti spausdinimui Word formatu (informacijos kopijavimui), kad po to nereikėtų visko iš naujo suvesti.

Visą informaciją apie naudojimąsi sistema rasite naudojimosi vedlyje ČIA.

2024-03-01

13. Vadovaujantis Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo “, 53 punktu, yra valstybės tarnautoją į pareigos priimančio asmens išvada, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai ir pavedama valstybės tarnautojo tiesioginiam vadovui atlikti pakartotinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą. Kreipėmės elektroniniu paštu į Informatikos ir ryšių departamentą prašydami patarimo kaip VATARAS ir VATIS sistemoje sukurti naują anketą. Iš Informatikos ir ryšių departamento gavome atsakymą: „šiuo metu VATIS funkcionalume nėra galimybės sukurti vertinimo anketą nepraėjus 6 mėn. po eilinio vertinimo.“ Prašome Jūsų pagalbos kaip būtų galima atlikti pakartotinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą.

Atsižvelgiant į Informatikos ir ryšių departamento informaciją, kad „šiuo metu VATIS funkcionalume nėra galimybės sukurti vertinimo anketą nepraėjus 6 mėn. po eilinio vertinimo“, manytume, kad šiuo atveju, tiesioginis vadovas pakartotinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą, kaip nustato Aprašo 53 p., galėtų atlikti ne VATIS, o raštu (taikant analogiją – Aprašo 4 p.).

2024-03-13

14. Gal galėtumėte pakonsultuoti dėl neeilinio vertinimo. Nuo 2023-10-03 grįžau į savo pareigas po motinystės atostogų. Jose išbuvau 4 metus be pertraukų. Eilinio vertinimo metu 2024 metų pradžioje nebuvau vertinta. Kyla klausimai: 1. Kada man gali atlikti neeilinį vertinimą? Ar skaičiuoti 6 mėnesius nuo 2024-01-01 ar nuo grįžimo į pareigas dienos 2023-10-03? 2. Atsakingas skyrius man nurodė, kad vertinimas man gali būti atliekamas tik anksčiausiai rugpjūtį, nes turi praeiti 6 mėnesiai po eilinio vertinimo įstaigoje, nežiūrint į tai, kad aš nebuvau vertinta. Ar tai teisinga traktuotė?

Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo valstybės tarnautojo eilinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai yra nustatytas trumpesnės trukmės valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos gerinimo planas, arba jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad 6 mėnesių terminas skaičiuojamas per kalendorinius metus.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad po atostogų vaikui prižiūrėti Jūs grįžote 2023-10-03 (Jūsų tarnybinė veikla už 2023 metus kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu 2024 metais neturėjo būti vertinama), manytume, kad Jūsų tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas 2024 metais galėtų būti atliktas ne anksčiau, kaip 2024-07-01, kai per kalendorinius 2024 metus Jūs pareigas eisite ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

2024-05-08

7. Atostogos ir kt. soc. garantijos 9

1. Kas nutiks su mano sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, jei, panaikinus mano valstybės tarnautojo pareigybę, sutiksiu tęsti darbą pagal darbo sutartį?

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 str. 8 d. nustatyta, kad asmeniui, tęsiančiam darbo santykius toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, išeitinė išmoka pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nemokamos, bet išsaugoma jo teisė į nepanaudotas kasmetines atostogas (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus nuo teisės į kasmetines atostogas įgijimo dienos, išskyrus atvejus, kai jis faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti), kurios suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbuotojui, pradėjusiam dirbti pagal darbo sutartį, kasmetinės atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, išsaugant iki tol įgytą darbo stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

Vadovaujantis šia nuostata valstybės tarnautojo nepanaudotos kasmetinės atostogos (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus) bus perkeltos jam tęsiant darbo santykius toje pačioje įstaigoje pagal darbo sutartį, o valstybės tarnautojo stažas, įgytas toje įstaigoje, bus įskaitomas į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, stažą, kuris turės įtakos jo papildomoms kasmetinėms atostogoms, kurios nustatytos Darbo kodekso 138 str. 2 d.

2024-02-01

2. Naujame Valstybės tarybos įstatyme nustatytas reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 m. taikomas ir laikiniems valstybės tarnautojams. Kaip bus su iki 2024-01-01 priimtais pakaitiniais valstybės tarnautojais, kurie yra vyresni kaip 65 m. - turės būti atleisti 2024-01-01? Eis pareigas iki paskyrimo pabaigos? Ar tokiems laikiniems valstybės tarnautojams, vadovaujantis Valstybės tarybos įstatymo 34 str. 4 d., tarnybos laikas turės būti pratęstas iki paskyrimo pabaigos? Jei taip, kada? – tuoj pat įsigaliojus naujam Valstybės tarybos įstatymui? Ar galima bus laikinus valstybės tarnautojus, kurie yra vyresni kaip 65 m. ir kurie buvo priimti iki 2024-01-01, pratęsiant jų tarnybos laiką perkelti tarnybinio kaitumo būdu vietoje kito laikinai pareigų negalinčio eiti valstybės tarnautojo?

Pagal Valstybės tarybos įstatymo 34 str. 4 d. laikino valstybės tarnautojo tarnybos laikas, jeigu atitinka šioje dalyje nustatytas sąlygas, gali būti pratęstas tik iki jo priėmimo į pareigas termino pabaigos. Ši norma pradedama taikyti nuo 2024-01-01, todėl nuo 2024-01-01 kuo skubiau reikėtų įforminti pakaitinių (laikinųjų) valstybės tarnautojų tarnybos laiko pratęsimą.

Pratęsus pakaitinių (laikinųjų) valstybės tarnautojų tarnybos laiką, juos šiam (pratęstam) laikui esant poreikiui, galima perkelti tarnybinio kaitumo būdu į kito laikinai pareigų negalinčio eiti valstybės tarnautojo pareigas.

3. Ar gerai supratome, kad naujame VTĮ nebelieka lengvatų mirus artimajam, išvykimų į gydymo ar savivaldybės/valstybės įstaigą bei kitų sename įstatyme buvusių lengvatų.

Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) nebeliko iki 2023-12-31 galiojusio VTĮ 49 str. 3 d. nustatytų garantijų. VTĮ 2 str. 1 d. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, taigi valstybės tarnautojams taikomos Darbo kodekse ar kituose teisės aktuose nustatytos garantijos.

2024-02-01

4. Ar priklauso išeitinė išmoka valstybės tarnautojui, jei jis išeina iš darbo, nes negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų dėl to, kad slaugo šeimos narį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis? Kiek laiko šiuo atveju reikės atidirbti?

Nuo 2024-01-01 įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 32 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta, kad atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui atleidimo dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kai valstybės tarnautojas atsistatydina iš pareigų šio įstatymo 35 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu (savo noru) dėl to, kad nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną, partnerį), kuris turi individualųjį pagalbos poreikį. Valstybės tarnautojas turėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius šias aplinkybes.

Prašymo atsistatydinti savo noru pateikimo terminas nustatytas VTĮ 35 str. 2 d., – ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priimantį asmenį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai jį į pareigas priimantis asmuo sutinka įspėjimo terminą trumpinti. Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po to valstybės tarnautojas prašymą atsistatydinti savo noru gali atšaukti tik su jį į pareigas priimančio asmens sutikimu.

5. Teismo kanclerio kadencija baigiasi 2025-01-01, tačiau kancleriui 2024 m. birželį sueina 65 metai. Pagal naująjį Valstybės tarnybos įstatymą, gali atsistatydinti iš pareigų arba tęsti pareigas iki kadencijos pabaigos. Tai jeigu nori tęsti iki kadencijos pabaigos - jis turi parašyti prašymą į pareigas priimančiam asmeniui? o į pareigas priimantis asmuo dėl to priimti sprendimą? Pakaks pažymėti VATARE apie pratęsimą?

Nuo 2024-01-01 įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 34 str. 5 d., skirtingai nei šio straipsnio 4 dalyje, nenustatyta tarnybos pratęsimo procedūra. Manytume, kad Jūsų nurodytu atveju, kai teismo kancleriui sukaks 65 m. ir jeigu jis nuspręs eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo priimtas, pabaigos, jei kancleris atitiks VTĮ 34 str. 5 d. reikalavimus, jis apie savo sprendimą turėtų informuoti asmenį jį priimantį į pareigas ir tokiu atveju pakaktų pažymėti VATARE apie kanclerio tarnybos (pareigų ėjimo) pratęsimą.

2024-02-01

6. Anksčiau galiojusiame Valstybės tarnybos įstatyme buvo nustatyti įspėjimo terminai, naikinant valstybės tarnautojų pareigybes. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje redakcijoje šios normos nebelikę. Ar, vykdant įstaigoje restruktūrizaciją, informuojant apie valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimą turėtų būti taikomi Darbo kodekse numatyti įspėjimo terminai?

Nuo 2024-01-01 įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) nelikus nuostatos dėl įspėjimo terminų, naikinant valstybės tarnautojo pareigybes (iki 2023-12-31 galiojusios redakcijos VTĮ 49 str. 1 d.) vadovaujantis VTĮ 2 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, valstybės tarnautojams taikomos Darbo kodekso ar kitų teisės aktų nuostatomis. Įspėjimo terminai nustatyti Darbo kodekso 57 str. 7 d., taip pat taikytinas ir Darbo kodekso 64 str. dėl įspėjimo.

2024-02-02

7. Ar valstybės tarnautojui nesiskaičiuoja kasmetinės atostogos, kai valstybės tarnautojas buvo vaiko priežiūros atostogose?

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Laikotarpiai, kurie įskaitomi į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių, yra nustatyti Darbo kodekso 127 str. 4 d. 1- 11 punktuose.

Tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti laikas šiame straipsnyje nenurodytas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti laikas neįskaitomas į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių.

2024-08-29

8. Prašome išaiškinimo kaip turėtų būti suteikiamos kasmetinės atostogos valstybės tarnautojui. Valstybės tarnautojas, vienas auginantis vaiką iki 14 m., iki 2024-08-31 dirbo pilnu darbo krūviu ir jam buvo suteikiamos 27 d. d. kasmetinės atostogos. Nuo 2024-09-01 valstybės tarnautojas dirba nepilnu darbo krūviu (20 val. per savaitę) ir jo darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis (dirba 2 dienas per savaitę). Ar turime vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Darbo kodekso 126 straipsnio 3 dalimi valstybės tarnautojui nuo 2024-09-01 suteikti 5 savaičių trukmės kasmetines atostogas? Ar iki 2024-09-01 turėtas nepanaudotas kasmetines atostogas turėtume konvertuoti į kalendorines dienas (atostogų likutis d. d./5x7= atostogų likutis k. d.)? Ar papildomas atostogas už stažą irgi turėtume konvertuoti į kalendorines dienas?

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi, jie valstybės tarnautojams taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų. Įstatymų leidėjas nustatė, kad valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų trukmę reglamentuoja VTĮ, o kasmetinių atostogų suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką bei sąlygas, kasmetinių atostogų perkėlimą ir pratęsimą, kompensavimą už nepanaudotas atostogas ir kitus klausimus reglamentuoja Darbo kodeksas (toliau – DK).

VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris yra asmuo su negalia, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Todėl valstybės tarnautojams DK 126 straipsnio nuostatos dėl kasmetinių atostogų trukmės neturėtų būti taikomos. Kasmetinių atostogų suteikimą valstybės tarnautojams reglamentuoja DK 127 ir 128 straipsniai.

Atkreiptinas dėmesys, kad DK 40 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbas ne viso darbo laiko sąlygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, tobulinant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją ir kitas aplinkybes.

Atsižvelgdami į išdėstytas teisės aktų nuostatas, pažymime, kad valstybės tarnautojams, taip pat ir dirbantiems ne viso darbo laiko sąlygomis, kasmetinių atostogų trukmę (tiek minimalią, tiek padidintą dėl stažo) reglamentuoja VTĮ 30 straipsnis, t. y. valstybės tarnautojui turėtų būti suteikiamos 22 darbo dienų kasmetinės minimalios atostogos, o vadovaujantis VTĮ 30 straipsnio 2 dalimi atitinkamai skaičiuojamos papildomos kasmetinių atostogų dienos, priklausomai nuo turimo valstybės tarnautojo tarnybos stažo.

2024-09-06

9. 2024-11-24 dieną man sukanka pensinis amžius. Pagal dabar galiojantį reglamentavimą sukakus 64 m. 4 mėn. Darbo stažas valstybės tarnyboje 25 metai. Valstybės tarnybos įstatymo 32 str. 1 d. nurodyta, kad atleidžiamam iš pareigų šio įstatymo 35 str. 1 d. 7 p. (valstybės tarnautojui sukanka 65 metai arba pasibaigia valstybės tarnybos pratęsimo terminas) arba 14 p. nurodytais pagrindais, valstybės tarnautojui atleidimo dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tai mano klausimas, jeigu aš išeisiu iš darbo (valstybės tarnybos) lapkričio 24 d. arba pvz. gruodžio 24 d., (t. y. mano atveju jau sukakus pensiniam amžiui, bet dar nesukakus 65 m.) ar turiu teisę į 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ar ne? Jeigu ne, tai ar mano atveju galioja Darbo kodekso 56 str. 1 d. 4 p. (Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako socialinio draudimo senatvės pensijos dirbdamas pas tą darbdavį) ir Darbo kodekso 56 str. 2 d. (Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką)?

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 2 str. 1 d. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Pažymėtina, kad VTĮ 35 str. 1 d. yra nustatytas baigtinis valstybės tarnautojų atleidimo pagrindų sąrašas, o VTĮ 32 str. nustatyta kuriais pagrindais atleidžiamiems valstybės tarnautojams išmokamos išeitinės išmokos, jų dydžiai bei mokėjimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, valstybės tarnautojams netaikomos Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos dėl valstybės tarnautojų atleidimo bei dėl išeitinių išmokų mokėjimo, valstybės tarnautojai atleidžiami iš tarnybos VTĮ nustatytais pagrindais, o ne pagal DK nustatytus pagrindus ir išeitinės išmokos mokamos pagal VTĮ 32 str., o ne pagal DK nuostatas.

Jeigu Jūs norite nutraukti tarnybos santykius, suėjus senatvės pensijos amžiui, Jūs galite būti atleista pagal VTĮ 35 str. 1 d. 1 p. – atsistatydinimas savo noru, tačiau šiuo pagrindu atleistam iš tarnybos valstybės tarnautojui išeitinė išmoka VTĮ 32 str. nėra nustatyta, todėl ji negali būti išmokama.

Jeigu tarnybą nutrauktumėte sukakus 65 m., tuomet pagal VTĮ 32 str. 1 d. Jums priklausytų 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad VTĮ 35 str. 1 d. 19 p. nustato atleidimo pagrindą – sudaromas šalių susitarimas dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų. Remiantis VTĮ 32 str. 8 d., jeigu sudaromas susitarimas, VTĮ 35 str. 1 d. 19 p. nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų karjeros valstybės tarnautojui gali būti mokama kompensacija, kuri yra ne didesnė negu VTĮ 32 str. 4 d. nurodyta išeitinė išmoka ir šiam valstybės tarnautojui išmokama jo atleidimo iš pareigų dieną.

2024-11-13

8. Tarnybos stažas, priedas už stažą 2

1. Noriu pasiteirauti dėl fiksuoto priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžio pagal naująjį VTĮ. Pagal dabar galiojantį VTĮ mano stažas valstybės tarnyboje keistųsi 2024-01-10 ir būtų 23 m. (23%). Tačiau, kaip suprantu, bus žiūrima, koks stažas yra 2023-12-31 (22 m. (22%)). Išeina, kad 1 m. (1%) prarasiu. O gal bus skaičiuojama proporcingai – t. y. 22,97%, o suapvalinus 23%.

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 21 str. 3 d. (kaip ir iki 2023-12-31 galiojusios redakcijos VTĮ 30 str. 3 d.) nustatyta, kad valstybės tarnautojams, išskyrus įstaigų vadovus, priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus.Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos. Taigi skaičiuojant priedą už tarnybos stažą, jis skaičiuojamas pilnais metais ir turimo stažo laikotarpis nėra apvalinamas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis VTĮ pakeitimo įstatymo 2 str. 11 d. (valstybės tarnautojams, kurių tarnybos Lietuvos valstybei stažas įsigaliojus šiam įstatymui yra didesnis negu 20 metų priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis procentais yra fiksuojamas ir yra lygus šio įstatymo įsigaliojimo dieną sukauptam priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui procentais) nuo 2024-01-01 turėtų būti fiksuojamas valstybės tarnautojo gaunamas priedo už tarnybos stažą dydis procentais (nustatytas pagal iki 2023-12-31 galiojusios redakcijos VTĮ 30 str. 3 d.), o ne valstybės tarnautojo turimas tarnybos stažas metais. Jūsų nurodytu atveju nuo 2024-01-01 turėtų būti fiksuojamas 22 procentų pareiginės algos priedas už stažą.

2024-02-01

2. Pagal VTĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį ("valstybės tarnautojams ir asmenims, kurių tarnybos Lietuvos valstybei stažas įsigaliojus šiam įstatymui yra didesnis negu 20 metų, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis procentais yra fiksuojamas ir yra lygus šio įstatymo įsigaliojimo dieną sukauptam priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui procentais"). Šiuo metu karjeros valstybės tarnautojai, turintys tarnybos Lietuvos valstybei stažą didesnį nei 30 m. gauna fiksuotą 30 proc. priedą. Klausimas: ar valstybės tarnautojui, turinčiam 35 m. tarnybos Lietuvos valstybei stažą, 2024-01-01 bus fiksuojamas 35 metų stažas, bet mokamas 30 proc. priedas, ar 35 proc. priedas?

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) pakeitimo įstatymo 2 str. 11 d. nustatyta, kad „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 1–5, 9–14 punktuose nurodytiems valstybės tarnautojams ir asmenims, kurių tarnybos Lietuvos valstybei stažas įsigaliojus šiam įstatymui yra didesnis negu 20 metų, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis procentais yra fiksuojamas ir yra lygus šio įstatymo įsigaliojimo dieną sukauptam priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui procentais“. T. y. pagal šią nuostatą 2024-01-01 fiksuojamas valstybės tarnautojo gaunamas priedo už tarnybos stažą dydis procentais, o ne valstybės tarnautojo turimas tarnybos stažas metais.

Iki 2023-12-31 galiojusios redakcijos VTĮ 30 str. 3 d. nustatytas priedo už tarnybos stažą dydžio apribojimas – šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. Todėl jeigu valstybės tarnautojas turi pvz., 35 m. tarnybos stažą, jis gauna 30 procentų pareiginės algos priedą. Vadovaujantis VTĮ pakeitimo įstatymo 2 str. 11 d. , šiam tarnautojai 2024-01-01 turėtų būti fiksuotas 30 procentų pareiginės algos priedas už stažą. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis nekinta.

2024-02-01

9. Susitarimai su įstaigų vadovais 7

1. Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta sudaryti susitarimus su įstaigų vadovais dėl pagrindinių jų kadencijos tikslų ir rezultatų. Koks terminas pasirašyti susitarimus su esamais įstaigos vadovais?

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės Tarnybos įstatymo įgyvendimo'' , 2.2 papunkčiu įstaigų vadovams, kurie šiuo nutarimu patvirtinto Susitarimo dėl pagrindinių įstaigos vadovo kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų sudarymo tvarkos aprašo (toliau – Susitarimo aprašas) įsigaliojimo metu jau eina pareigas, įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas ar Vyriausybės įgaliotas ministras, kai susitarimas dėl pagrindinių įstaigos vadovo kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų (toliau – Susitarimas) sudaromas su Vyriausybės įstaigos vadovu (toliau – į pareigas priimantis asmuo), per vieną mėnesį nuo Susitarimo aprašo įsigaliojimo dienos raštu pateikia Susitarimo projektą. Įstaigos vadovas įvertina Susitarimo projektą ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Susitarimo projekto gavimo dienos, išskyrus laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir (ar) atostogų laikotarpius, į pareigas priimančiam asmeniui pateikia savo pasiūlymus dėl Susitarimo projekto. Susitarimas su įstaigos vadovu sudaromas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Susitarimo projekto pateikimo įstaigos vadovui dienos.

2024-01-24

2. Ar su įstaigų vadovais dėl pagrindinių jų kadencijos tikslų ir rezultatų pasirašomas susitarimas, jei iki kadencijos pabaigos yra likę keli mėnesiai?

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio 13 dalis nustato, kad su iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas, taikomas likusiai kadencijos daliai ir nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal naujojo Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą. Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės Tarnybos įstatymo įgyvendinimo'' , 2.2 papunktyje nustatyta, kad įstaigų vadovams, kurie šiuo nutarimu patvirtinto Susitarimo dėl pagrindinių įstaigos vadovo kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų sudarymo tvarkos aprašo (toliau – Susitarimo aprašas) įsigaliojimo metu jau eina pareigas, įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas ar Vyriausybės įgaliotas ministras, kai susitarimas dėl pagrindinių įstaigos vadovo kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų (toliau – Susitarimas) sudaromas su Vyriausybės įstaigos vadovu (toliau – į pareigas priimantis asmuo), per vieną mėnesį nuo Susitarimo aprašo įsigaliojimo dienos raštu pateikia Susitarimo projektą. Įstaigos vadovas įvertina Susitarimo projektą ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Susitarimo projekto gavimo dienos, išskyrus laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir (ar) atostogų laikotarpius, į pareigas priimančiam asmeniui pateikia savo pasiūlymus dėl Susitarimo projekto. Susitarimas su įstaigos vadovu sudaromas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Susitarimo projekto pateikimo įstaigos vadovui dienos.

Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, manytume, kad susitarimas turėtų būti pasirašomas.

2024-01-24

3. Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta sudaryti susitarimus su įstaigų vadovais dėl pagrindinių jų kadencijos tikslų ir rezultatų. Kur turėtų būti patalpintas pasirašytas susitarimas?

"Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės Tarnybos įstatymo įgyvendinimo'' , 6 punktu susitarimas sudaromas raštu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įstaigos vadovo paskyrimo į pareigas dienos, išskyrus įstaigos vadovo laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir (ar) atostogų laikotarpius. Susitarimas patalpinamas Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (toliau - VATIS) ir įstaigos vadovo paskelbiamas viešai jo vadovaujamos įstaigos interneto svetainėje.

VATIS sistemoje susitarimas patalpinamas Asmens informacijoje, kortelėje Asmens byla. Norėdami užregistruoti galiojantį asmens dokumentą (susitarimą), šioje kortelėje reikia atlikite tokius veiksmus: 1) skiltyje Asmens bylai spausti [Registruoti], 2) priėmimas, 3) susitarimas.

Atkreipiame dėmesį, kad Adoc tipo dokumento pridėti nėra galimybės, todėl siūlome pridėti pirminį dokumentą (docx ar pdf formatu) bei el. dokumento metaduomenis.

2024-01-24

4. Ar reikia pasirašyti susitarimus su valstybės įmonių vadovais, biudžetinių įstaigų vadovais?

Valstybės tarnybos įstatyme (13 straipsnio 4 dalyje) nustatyta, su įstaigos vadovo sudaromas susitarimas dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų.

Valstybės tarnybos įstatymo 8 punkte nurodoma, kad įstatymas netaikomas: 1) valstybės politikams; 2) teisėjams; 3) prokurorams; 4) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, pirmininko pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams; 5) profesinės karo tarnybos kariams; 6) valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbuotojams; 7) viešųjų įstaigų darbuotojams; 8) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų (toliau – darbuotojai); 9) žvalgybos pareigūnams; 10) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams; 11) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams; 12) diplomatams; 13) Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams; 14) valstybės kontrolieriui, valstybės kontrolieriaus pavaduotojams ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės darbuotojams."

2024-01-24

5. Ar reikia pasirašyti susitarimą su laikinai einančiu pareigas įstaigos vadovas, ar turėtų būti pasirašomas susitarimas su juo?

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio 13 dalis nustato, kad su iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas, taikomas likusiai kadencijos daliai ir nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal naujojo Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, manytume, kad susitarimas neturėtų būti pasirašomas.

2024-01-24

6. Ar su savivaldybės kontrolieriais reikia sudaryti susitarimus?

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, Savivaldybės kontrolieriui netaikoma 13 straipsnio 4 dalis , todėl susitarimas su savivaldybės kontrolieriumi nesudaromas.

2024-01-24

7. Ar įstaigų vadovai, kuriems taikomas VTĮ, VATIS sistemoje pildo tik veiklos vertinimo formos skiltį „Pagrindiniai praėjusių ar einamųjų metų veiklos ar tarnybinės veiklos rezultatai“. Tuo tarpu skilčių „PAGRINDINIAI EINAMŲJŲ METŲ VEIKLOS LŪKESČIAI“ (t.y. 2024 m. veiklos lūkesčiai) ir „RIZIKA, KURIAI ESANT VEIKLOS REZULTATAI GALI BŪTI NEPASIEKTI“ pildyti nereikia? Ar atskirai 2024 m. ir vėlesnių metų įstaigų vadovų, kuriems taikomas VTĮ, veiklos lūkesčiai iš Susitarimo neturi būti perkeliami į veiklos vertinimo formas?

VTĮ 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas įvertinti jo kompetenciją ir pasiektus rezultatus įgyvendinant susitarimą dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų (toliau – susitarimas). Karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas įvertinti jų kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus.

Aprašo 6.2.papunktyje įsivertina pasiektus rezultatus atitinkamai pagal aptartus veiklos lūkesčius arba pagal Susitarimą (pildo Motyvuoto pasiūlymo dėl įstaigos vadovo vertinimo formos II skyrių „Pasiektų rezultatų vertinimas“); Aprašo 6.1. papunktyje nustatyta, kad užpildo Tiesioginio vadovo motyvuoto pasiūlymo įstaigos vadovo veiklos ar tarnybinės veiklos vertinimo metu formos (Aprašo 1 priedas) (toliau – Motyvuoto pasiūlymo dėl įstaigos vadovo vertinimo forma) I skyriaus „Pasiekti veiklos ar tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltį „Pagrindiniai praėjusių ar einamųjų metų veiklos ar tarnybinės veiklos rezultatai“, nurodydamas (aprašydamas) pagrindinius pasiektus praėjusių metų rezultatus pagal aptartus veiklos lūkesčius (taikoma įstaigos vadovui, kuriam taikomas Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas), arba pagal susitarimą dėl pagrindinių įstaigos vadovo kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų (toliau – Susitarimas) (taikoma įstaigos vadovui, kuriam taikomas Valstybės tarnybos įstatymas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atliekant karjeros valstybės tarnautojų kasmetinį veiklos vertinimą, nurodomi (aprašomi) pagrindiniai pasiekti praėjusių metų rezultatai, skilčių „PAGRINDINIAI EINAMŲJŲ METŲ VEIKLOS LŪKESČIAI“ ir „RIZIKA, KURIAI ESANT VEIKLOS REZULTATAI GALI BŪTI NEPASIEKTI“ pildyti nereikia. Vertinant einamųjų metų įstaigos vadovų veiklos rezultatus, į pareigas priimantis asmuo, vertins pagal susitarime, kurių nebūtina perkelti į veiklos vertinimo formas."

2024-01-24

10. Atleidimas 8

1. Kelios institucijos X vykdomos funkcijos yra perduodamos kitai institucijai Y. Institucijoje X dirbantys valstybės tarnautojai informuoti apie darbinių santykių tęstinumą pasikeitus darbdaviui ir jų prašyta pateikti raštiškus sutikimus eiti pareigas institucijoje Y. Ar šie valstybės tarnautojai turėjo būti supažindinami su jų pareigybių, į kurias bus priimti institucijoje Y, aprašymais? Ar institucija X perkeldama valstybės tarnautojus į instituciją Y ne tarnybinio kaitumo būdu, o vadovaujantis DK 51 str., turėtų su valstybės tarnautojais pilnai atsiskaityti (išmokėti visas priklausančias pinigų sumas, pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas)?

Pažymime, kad šiuo atveju valstybės tarnautojai perkeliami vadovaujantis ne Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ), o Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis. Taigi, šių valstybės tarnautojų, kurie sutiko būti perkelti į instituciją Y, pareigybės nėra naikinamos, jos yra perkeliamos į kitą įstaigą, pastarajai perduotoms funkcijoms vykdyti.
Šiuo atveju valstybės tarnautojų perkėlimą ir jiems taikomas garantijas reglamentuoja DK 51 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas, naujasis darbdavys (institucija Y) po perkėlimo turi perimti visas perkeltų valstybės tarnautojų ankstesniojo darbdavio teises ir pareigas, egzistuojančias perdavimo momentu. Atkreiptinas dėmesys, kad perimti darbo santykiai turi tęstis tokiomis pačiomis sąlygomis.
Iš to seka, kad valstybės tarnautojai, sutikę eiti pareigas institucijoje Y, turi pagrįstą lūkestį, kad jų darbo sąlygos nesikeis ir jiems bus pasiūlytos lygiavertės pareigos.
Pareigos būtinai su įspėjimu pateikti ir pareigybės aprašymą nėra nustatyta. Tačiau, neteikiant įspėjimo kartu su pareigybės aprašymu tų pareigų, kurias siūloma eiti, išlieka tikimybė, kad valstybės tarnautojas, gavęs pareigybės aprašymą, nebesutiks eiti siūlomų konkrečių pareigų.
Valstybės tarnautojų, jų sutikimu perkeltų į instituciją Y, darbo sąlygos ir padėtis negali pablogėti. Taigi, institucija Y įgyja pareigą valstybės tarnautojui suteikti iki perkėlimo sukauptas kasmetines ir papildomas atostogas bei kitas naudas. Kitaip tariant, su perkeliamu valstybės tarnautoju neturi būti atsiskaitoma taip, kaip pavyzdžiui, su tarnybinio kaitumo būdu į kitą įstaigą perkeliamu valstybės tarnautoju. Šiuo atveju, iš institucijos X į instituciją Y perkeliamiems valstybės tarnautojams turėtų būti išmokėtas perkėlimo dieną jiems priklausantis darbo užmokestis, o nepanaudotos atostogos persikelti.

2. Ar 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymui iš pareigų reikės atleisti valstybės tarnautojus, kurie iki 2024 m. sausio 1 d. neįgijo aukštojo išsilavinimo?

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, neturintys aukštojo išsilavinimo, eina pareigas tol, kol jiems sukanka 65 metai. Aukštojo išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai negali būti perkeliami į kitas valstybės tarnautojo pareigas, jų valstybės tarnybos laikas negali būti pratęsiamas.

3. Karjeros valstybės tarnautojui, neturinčiam aukštojo išsilavinimo, 2023 metais sukanka 65 metai. Planuojame pratęsti tarnybą. Kuriam laikui galime pratęsti tarnybą, kokiu pagrindu ir kada jį turėsime atleisti bei kokios išmokos jam priklausys?

Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą jo sutikimu gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas pratęsiamas dar vieneriems metams ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.

Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai jam sukanka 65 metai arba pasibaigia valstybės tarnybos pratęsimo terminas.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 (toliau – VTĮ pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 2024 m. sausio 1 d.) į pareigas priimti valstybės tarnautojai, neturintys aukštojo išsilavinimo, eina pareigas tol, kol jiems sukanka 65 metai. Aukštojo išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai negali būti perkeliami į kitas valstybės tarnautojo pareigas, jų valstybės tarnybos laikas negali būti pratęsiamas.

Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 arba 14 punkte nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui atleidimo dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Jūsų minimu atveju, vieneriems metams pratęsus tarnybą valstybės tarnautojui, kuriam 2023 metais sukanka 65 metai ir kuris neturi pareigybei reikalingo išsilavinimo, šis valstybės tarnautojas turės būti atleistas 2024 m. sausio 1 d. dviem – naujos redakcijos VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir VTĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies – pagrindais. Atleidimo iš pareigų dieną jam turės būti išmokėta 2 mėn. jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

4. Pagal iki 2024 m. sausio 1 d. galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojas yra laikomas nepriekaištingos reputacijos (išnykęs teistumas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo), bet įsigaliojus naujai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai jis nebeatitiks šio apibrėžimo. Ar toks valstybės tarnautojas po 2024 m. sausio 1 d. galės toliau dirbti valstybės tarnyboje, ar turės būti atleistas?

Naujos redakcijos VTĮ (toliau – VTĮ) keičiama nepriekaištingos reputacijos apibrėžtis. VTĮ 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, kad valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 10 metų arba pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 8 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai.

VTĮ 5 straipsnio 5 dalyje numatyta prievolė valstybės tarnautojus į pareigas priimantiems asmenims užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Atlikdamas šioje dalyje nustatytą pareigą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais privalo, o kitais atvejais turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybių valdomas įmones, kad šios pateiktų apie asmenį, siekiantį tapti valstybės tarnautoju, jų turimą informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje. Institucijos, įstaigos ir įmonės šią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Tokia VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto redakcija „Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų, gautų šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų“ įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad VTĮ 5 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtiems valstybės tarnautojams taikomi tik tais atvejais, kai faktai ar aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojai gali būti pripažinti neatitinkančiais šių reikalavimų, bus įvykę po šio įstatymo įsigaliojimo. Vadinasi, pareigas einantiems valstybės tarnautojams minėta nauja norma bus taikoma tik tais atvejais, kai faktai, dėl kurių valstybės tarnautojas nebus laikomas nepriekaištingos reputacijos, įvyks po įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2025 m. sausio 1 d. Jūsų minimu atveju valstybės tarnautojas galės toliau eiti pareigas, pagrindo jį atleisti nebus.

5. Anksčiau galiojusiame Valstybės tarnybos įstatyme buvo nustatyti įspėjimo terminai, naikinant valstybės tarnautojų pareigybes. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje redakcijoje šios normos nebelikę. Ar, vykdant įstaigoje restruktūrizaciją, informuojant apie valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimą turėtų būti taikomi Darbo kodekse numatyti įspėjimo terminai?

2024-02-02

6. Jei valstybės tarnautojas atleidžiamas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kai naikinama valstybės tarnautojo pareigybė ir priklauso išeitinė išmoka pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį, ar valstybės tarnautojo prašymu jis gali būti atleistas anksčiau nei bus panaikinta pareigybė ir ar jam priklausys išeitinė išmoka?

Atsižvelgdami į Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatą (darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas), manome, kad karjeros valstybės tarnautojams mutatis mutandis yra taikomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 ,,Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje“ 8.1 papunkčio nuostatos ta apimtimi, kai darbuotojas, įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, pats prašo jį atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnį (galiojančio DK 57 str.) nepasibaigus įspėjimo terminui ir nurodo konkrečią atleidimo datą, toks darbuotojas, darbdaviui sutikus, gali būti atleistas iš darbo jo nurodytu laiku, nekeičiant atleidimo pagrindo.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad įspėtas apie pareigybės panaikinimą valstybės tarnautojas įspėjimo laikotarpiu gali būti atleidžiamas iš pareigų nekeičiant atleidimo pagrindo (VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas) tuo atveju, jei abi šalys (valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo ir valstybės tarnautojas) šį klausimą suderina, išmokant jam priklausančią išeitinę išmoką. Šiuo atveju DK 64 str.5 d. nuostata, nustatanti įspėjimo termino pratęsimą atleidžiant darbuotoją nepasibaigus įspėjimo terminui, neturėtų būti taikoma. Taip pat informuojame, kad, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 6 dalimi, išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išmoka nemokama, jei atleidimo dieną valstybės tarnautojas eina kitas valstybės tarnautojo pareigas. Išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.

Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Asmeniui mirus, išeitinės išmokos dalis, priklausanti asmeniui už tą mėnesį, kurį jis mirė, neišmokėta iki asmens mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.

Daugiau informacijos: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 44 ,,Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje“.

2024-09-04

7. Ar prieš baigiantis bandomajam laikotarpiui į paskirtas pareigas, darbdavys privalo informuoti darbuotoją, dėl priėmimo/atleidimo ? Jei taip, kokiu būdu ir prieš kiek laiko informuojama?

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi ir 35 straipsnio 1 dalies 20 punktu, pripažinus, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, valstybės tarnautojas apie atleidimą iš pareigų įspėjamas raštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas. Įspėjimo, kad išbandymo rezultatai patenkinami, minėtas teisės aktas nenumato.

2024-10-10

8. 2024-11-24 dieną man sukanka pensinis amžius. Pagal dabar galiojantį reglamentavimą sukakus 64 m. 4 mėn. Darbo stažas valstybės tarnyboje 25 metai. Valstybės tarnybos įstatymo 32 str. 1 d. nurodyta, kad atleidžiamam iš pareigų šio įstatymo 35 str. 1 d. 7 p. (valstybės tarnautojui sukanka 65 metai arba pasibaigia valstybės tarnybos pratęsimo terminas) arba 14 p. nurodytais pagrindais, valstybės tarnautojui atleidimo dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tai mano klausimas, jeigu aš išeisiu iš darbo (valstybės tarnybos) lapkričio 24 d. arba pvz. gruodžio 24 d., (t. y. mano atveju jau sukakus pensiniam amžiui, bet dar nesukakus 65 m.) ar turiu teisę į 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ar ne? Jeigu ne, tai ar mano atveju galioja Darbo kodekso 56 str. 1 d. 4 p. (Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako socialinio draudimo senatvės pensijos dirbdamas pas tą darbdavį) ir Darbo kodekso 56 str. 2 d. (Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką)?

2024-11-13

11. Vadovų kompetencijos vertinimas, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą 18

1. Ar minimi kolegos, kurių reikia nurodyti 5-10, privalomi tik įstaigos vadovui ar ir skyrių vedėjams, patarėjams? Ar tie kolegos turi būti kitų įstaigų darbuotojai?

Vadovaujantis Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6, 23.2 papunkčiu, kolegos – įstaigos vadovui nepavaldūs, bet su jo vadovaujamos įstaigos vykdomomis funkcijomis susiję kitų viešojo administravimo įstaigų vadovai, valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, o vertinant valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, kompetenciją – jam nepavaldūs ir su jo vadovaujamo padalinio vykdomomis funkcijomis susiję kitų viešojo administravimo įstaigų vadovai, kitų viešojo administravimo įstaigų ar įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas, turintis pavaldžių asmenų, eina pareigas, jam nepavaldūs valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, galėję stebėti įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, tarnybinę veiklą pasitarimuose, darbo grupėse, nenuolatinio pobūdžio komisijose ir kituose oficialiuose susitikimuose.
Kolegos vertina įstaigų vadovų, kurie yra valstybės tarnautojai, išskyrus priimtus asmeninio (politinio) pasitikėjimo pagrindu, ir valstybės tarnautojų, turinčių pavaldžių asmenų, kompetencijas. Reikalavimo, kad kolegos būtų tik iš kitų įstaigų teisės aktai nenustato.

2024-10-10

2. Mūsų atveju turime įstaigos vadovą pareigūną ir jo pavaduotoją valstybės tarnautoją, priimtą jo kadencijos laikotarpiui, pavaduotojai šiuo metu yra pirmieji kadencijos metai. Ar jai reikia atlikti 360 tyrimą?

Įstaigos vadovas pareigūnas yra ne valstybės tarnautojas, todėl Valstybės tarnybos įstatymas ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6, netaikomas. Jei pavaduotojas yra valstybės tarnautojas ir turi pavaldžių asmenų, per šiuos kalendorius metus ėjo įstaigoje pareigas ne mažiau kaip 6 mėnesius, tokiu atveju turi būti vertinama jo kompetencija, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą.

2024-10-10

3. Ar bus vertinamas specialistas, kuris laikinai atlieka skyriaus vedėjo funkcijas ir vedėjo pavaduotoją, kuri laikinai eina skyriaus vedėjo pareigas?

Valstybės tarnautojas vertinamas tose pareigose, kuriose yra vertinimo metu, jeigu nėra perkeltas į vedėjo pareigas, reiškia bus vertinamas savo pareigose.

2024-10-10

4. Ir kaip seniūnui pavaldus darbuotojas, kuris neturi el. pašto, kaip VATIS informuos apie tai, kad turi vertinti vadovą ir kuo jis turės prisijungti, ar jiems Personalo darbuotojas turi užsakyti pažymėjimą elektroniniam naudojimui ? Viešojo valdymo agentūros direktoriaus 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-137 priimtas naujas teisės aktas „Dėl Įstaigos vadovo ir valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, kompetencijos vertinimo, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” 7 punkto 4-oje pastraipoje nustatyta, kad į padalinio vadovui pavaldžių asmenų sąrašą, kuris sudaromas VATIS, įtraukiami visi jam pavaldūs asmenys.

Atsižvelgiant į tai, kad skyriuose, kuriems vadovauja vedėjai (valstybės tarnautojai, turintys pavaldžių asmenų) pareigybių paprastai nėra labai daug, manytume, kad skyriaus vedėjus, ar patarėjus, turinčius pavaldžių asmenų, turėtų vertinti visi jų pavaldūs asmenys, apibrėžti Vertinimo tvarkos aprašo 23.1 papunktyje. Jeigu, kaip jūs rašote, kai kurie asmenys neturi techninių galimybių prisijungti prie VATIS, siūlytume jungtis 2 būdais:

1) Per elektroninę bankininkystę;
2) Įstaiga gali asmeniui užsakyti pažymėjimą elektroniniam naudojimui ir laikinai skirti darbo vietą su kortelių skaitytuvu, kur asmenys galėtų prisijungti ir atlikti vadovų 360 vertinimą.

2024-10-10

5. Norėtume pasitikslinti. Valstybės tarnautoja laikotarpiu nuo 2024 m. nuo vasario 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. buvo laikinai perkelta eiti skyriaus vedėjos pareigas. Nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. perkelta nuolat eiti skyriaus vedėjos pareigas. Ar ji šiemet turėtų būti vertinama taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą?

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama, jeigu jis ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina valstybės tarnautojo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti vertinama jos kompetencija, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, nes ši tarnautoja bus ėjusi vedėjos pareigas daugiau kaip 6 mėn. per šiuos kalendorinius metus.

2024-10-10

6. Mūsų įstaiga perka 360 vertinimo paslaugas asmenims turintiems pavaldžių darbuotojų, kuris atliekamas tokiu pačiu laiku (rudenį) ir principu kaip per VATIS. Jis atliekamas kasmet, norime pasiteirauti, ar mes privalome atlikti ir Vertinimą 360 VATIS sistemą?

Taip, turi būti atliktas įstaigų vadovų, kurie yra valstybės tarnautojai, išskyrus priimtus asmeninio (politinio) pasitikėjimo pagrindu, ir valstybės tarnautojų, turinčių pavaldžių asmenų, kompetencijos vertinimas, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, Vastybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (VATIS), nes taip numato Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6, 4, 14.3, 15.4, 25, 27 punktai).

2024-10-10

7. Ar gali 360 laipsnių kompetencijų vertinime kolegų sąraše (skyriaus vedėjo ar seniūno) būti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas (Tarybos posėdžių sekretorius, vicemeras ar mero patarėjas ir kt.)?

Vadovaujantis Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6 ,,Dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 23.2 papunkčiu, kolegos – vertinant valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, kompetenciją – jam nepavaldūs ir su jo vadovaujamo padalinio vykdomomis funkcijomis susiję kitų viešojo administravimo įstaigų vadovai, kitų viešojo administravimo įstaigų ar įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas, turintis pavaldžių asmenų, eina pareigas, jam nepavaldūs valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, galėję stebėti valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, tarnybinę veiklą pasitarimuose, darbo grupėse, nenuolatinio pobūdžio komisijose ir kituose oficialiuose susitikimuose.

Atsižvelgdami į tai, manytume, kad skyriaus vedėjo ar seniūno 360 laipsnių kompetencijų vertinime kolegų sąraše galėtų būti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas (Tarybos posėdžių sekretorius, vicemeras ar mero patarėjas ir kt.), jeigu jis galėjo stebėti skyriaus vedėjo ar seniūno tarnybinę veiklą pasitarimuose, darbo grupėse, nenuolatinio pobūdžio komisijose ir kituose oficialiuose susitikimuose.

2024-10-10

8. Įstaigoje yra padalinių, kurių sudėtyje pavaldžių vadovui darbuotojų yra tik keli, todėl atliekant valstybės tarnautojų, turinčių pavaldžių asmenų kompetencijų vertinimą, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, norime pasitelkti kitų įstaigų, pvz. kultūros centrų, Socialinių paslaugų centro ir panašių biudžetinių įstaigų vadovus, kurių sritis kuruoja administracijos padalinių vadovai. Ar galime įtraukti minėtus asmenis?

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6 (toliau – Vertinimo tvarkos aprašas), 23.1 papunktyje nustatyta, kad įstaigos vadovui ar valstybės tarnautojui pavaldūs asmenys – ne mažiau kaip 6 mėnesius kartu su įstaigos vadovu ar valstybės tarnautoju pareigas einantys (dirbantys) valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, iš įvairių įstaigos padalinių, o jei tokių nėra, – iš vieno padalinio, kuriame pareigas eina (dirba) valstybės tarnautojui pavaldūs asmenys, taip pat ne mažiau kaip 6 mėnesius kartu su įstaigos vadovu ar valstybės tarnautoju, turinčiu pavaldžių asmenų, pareigas einantys valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, nepriklausantys jokiam įstaigos padaliniui.

Atkreipiame dėmesį, kad Įstaigos vadovo ir valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, kompetencijos vertinimo, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Viešojo valdymo agentūros direktoriaus 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-137, 8 punkte nustatyta, kad jeigu įstaigoje yra mažiau nei 3 įstaigos vadovui ir padalinio vadovui pavaldūs asmenys, siekiant užtikrinti jų anonimiškumą, įstaigos vadovui ir padalinio vadovui pavaldžių asmenų ir kolegų grupės yra sujungiamos į bendrą įstaigos vadovui ir padalinio vadovui pavaldžių asmenų ir kolegų pareigybių sąrašą.

Pažymėtina, kad į pavaldžių asmenų sąrašą gali būti įtraukti tik Vertinimo tvarkos aprašo 23.1 papunktyje nurodyti asmenys, atsižvelgiant į tai, manytume, kad, jei klausime nurodyti asmenys nėra pavaldūs valstybės tarnautojui, turinčiam pavaldžių asmenų, kurio kompetencija vertinama, taikant 360 laipsnių vertinimą, jie negalėtų būti traukiami į pavaldžių asmenų sąrašą

2024-10-10.

9. Įstaigos vadovo ir valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, kompetencijos vertinimo, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, organizavimo tvarkos aprašo 11 punkte numatyta, kad pranešime asmenims, dalyvaujantiems įstaigos vadovo ar padalinio vadovo kompetencijų vertinime, gautame elektroniniu paštu per VATIS apie pradedamą įstaigos vadovo ar padalinio vadovo kompetencijų vertinimą turi būti nurodyta: kompetencijų vertinimo tikslas, kieno kompetencijos yra vertinamos, koks jo, kaip vertintojo vaidmuo (įstaigos vadovo ar padalinio vadovo, įstaigos vadovo ar padalinio vadovo tiesioginio vadovo, įstaigos vadovui ar padalinio vadovui pavaldaus asmens ar kolegos), paaiškinimas dėl atsakymų anonimiškumo, veiksmai, kuriuos reikės atlikti ir jų atlikimo terminai, informacija, į ką kreiptis iškilus klausimams ir nesklandumams. Ar tai, kas turi būti nurodyta pagal Aprašo 11 punktą bus suformuota VATIS ar reikės įvesti kiekvienam vertintojui prieš pateikiant?

Inicijavus vertinimą visi kolegos, pavaldiniai, vadovas, vertinamasis gauna tokio turinio laiškus. Tarp figūrinių skliaustų į šabloną įdedamos atitinkamos reikšmės. Laiško turinys koreguojamas per aplikaciją. Suinteresuoti asmenys gauna tokio turinio informaciją:

„Gerb. {0},
Esate kviečiamas dalyvauti kvalifikacijos vertinime, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą.
Kvalifikacijos vertinimas, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą skirtas suteikti grįžtamąjį ryšį apie Jūsų, kaip vadovo turimas kompetencijas, reikalingas sėkmingai įstaigos veiklai, bei kvalifikacijos tobulinimo poreikiui nustatyti.
Šiame vertinimo procese Jūs kviečiamas įsivertinti savo kompetencijas, užpildant klausimyną.

SVARBU: Klausimyną užpildyti prašome nuo {1} iki {2}.
Klausimyno pildymas truks apie 20 min. Jums taip pat bus siunčiami priminimai apie dalyvavimą vertinime. Paskutinis priminimas apie kvietimą pildyti klausimyną bus siunčiamas prieš pat paskirto termino pabaigą.

Užpildžius klausimyną, Jums bei Jūsų tiesioginiam vadovui bus pateiktos ataskaitos, kuriose matysite, kaip Jūsų kompetencijas įvertinote Jūs, kaip jas įvertino Jūsų tiesioginis vadovas, Jums pavaldūs asmenys ir kolegos.

Siekiant užtikrinti anonimiškumą, Jums ir Jūsų tiesioginiam vadovui bus pateikiami tik apibendrinti kolegų ir pavaldžių asmenų grupių rezultatai.

Atsakydami į klausimus, prašome, prisiminkite savo darbinę elgseną pastaraisiais kalendoriniais metais. Jūsų nuomonė yra itin svarbi vertinant Jūsų kompetencijas.

Klausimyną pildyti galite paspaudę šią nuorodą.

Dėkojame, kad skiriate laiko ir siekiate efektyvesnio įstaigos darbo.

Jeigu dėl kokių nors priežasčių negalite prisijungti prie klausimyno arba Jums kyla klausimų dėl Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos veikimo užklausas (incidentus) prašome registruoti el. paštu [email protected].

10. Kada atliekamas eilinis įstaigos vadovo ir valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, tarnybinės veiklos vertinamas ?

Gruodžio 1- 31 d.– vyksta įstaigos vadovo ir valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, kompetencijų vertinimas VATIS.
Tarnybinės veiklos eilinis vertinimas įstaigos vadovams ir valstybės tarnautojams, turintiems pavaldžių asmenų, atliekamas kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, nuo sausio 1 d.

2024-10-10

11. Jei valstybės tarnautojas rugsėjo mėn., atliekant neeilinį vertinimą, buvo perkeltas toje pačioje įstaigoje į aukštesnes pareigas (iš vyr. specialisto į skyriaus vedėjo pareigas), ar jam turi būti atliekamas 360 laipsniu vertinimas? Pareigas įstaigoje bus ėjęs ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus toje įstaigoje, tačiau pavaldžių asmenų turi tik nuo rugsėjo mėn. t. y. perklus jį į aukštesnes pareigas.

Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama, jeigu jis ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina valstybės tarnautojo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Taip pat pažymėtina, kad kasmetinio vertinimo metu valstybės tarnautojas yra vertinamas atsižvelgiant į tas pareigas, kurias jis šiuo metu užima. Paminėtina, kad valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, kompetencijų vertinimas, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, atliekamas kas dvejus metus.

Manytume, Jūsų nurodytu atveju, kasmetinis tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas einamose pareigose, t. y. vedėjo, bet kompetencijų vertinimas, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, galėtų būti atliekamas kitais metais.

2024-10-10

12. Teisės aktai nustato, kad pirmasis įstaigos vadovo kompetencijų vertinimas, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, atliekamas antraisiais kadencijos metais. Antrasis įstaigos vadovo kompetencijų vertinimas paprastai atliekamas paskutiniais kadencijos metais. Kuriuos kalendorinius metus laikyti antraisiais vadovo kadencijos metais ir inicijuoti 360 vertinimą, jei įstaigos vadovas į pareigas paskirtas 2024-08-26, jo antrieji kadencijos metai būtų 2025-08-26 – 2026-08-26?

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6, 24 punkte nustatyta, kad įstaigos vadovo kompetencijų vertinimas, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, atliekamas du kartus per kadenciją. Pirmasis įstaigos vadovo kompetencijų vertinimas, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, atliekamas antraisiais kadencijos metais. Antrasis įstaigos vadovo kompetencijų vertinimas, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, paprastai atliekamas paskutiniais kadencijos metais.

Kadangi klausime nurodyta, kad antri kadencijos metai yra 2025-08-26 – 2026-08-26, manytume, kad vadovo kompetencijų vertinimas, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, turėtų būti atliekamas 2025 m.

2024-10-12

13. Ar privaloma 2024 m. inicijuoti struktūrinių vadovų 360 laipsnių kompetencijos vertinimo procedūrą, ar galima pirmą kartą tai padaryti 2025 m.?

Manytume, kad valstybės tarnautojų, turinčių pavaldžių asmenų, kompetencijų vertinimas, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, turėtų būti atliekamas 2024 m.

2024-10-11

14. Prašau pakonsultuoti, kaip traktuoti: vertinant įstaigos vadovo ir valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, kompetenciją, taikomas ir 360 laipsnių kompetencijų vertinimas, kai įstaigos vadovas ir valstybės tarnautojas, turintis pavaldžių asmenų, savo kompetencijas įvertina pats ir jo kompetencijas vertina įstaigos vadovui ar valstybės tarnautojui pavaldūs asmenys – ne mažiau kaip 6 mėnesius kartu su įstaigos vadovu ar valstybės tarnautoju pareigas einantys (dirbantys) valstybės tarnautojai ir (ar)darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Nuo rugsėjo 3 d. mūsų įstaigoje buvo patvirtinta nauja struktūra, buvo sujungti keli skyriai į vieną. Ar tai reiškia, kad naujai įsteigto skyriaus vadovą turi vertinti tik tie darbuotojai, kurie su juo dirbo ne mažiau kaip 6 mėnesius, ar visgi visi šio jungtinio skyriaus darbuotojai? Ar darbuotojas, paskirtas į pareigas liepos ar rugpjūčio mėnesį turi vertinti savo vadovą?

Manytume, kad vadovaujantis Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6, 23.1 papunkčiu į pavaldžių asmenų sąrašą turėtų būti įtraukiami tik ne mažiau kaip 6 mėnesius kartu su įstaigos vadovu ar valstybės tarnautoju, turinčiu pavaldžių asmenų, pareigas einantys (dirbantys) valstybės tarnautojai ir (ar)darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad naujai įsteigto skyriaus vadovą turi vertinti tik tie darbuotojai, kurie su juo dirbo ne mažiau kaip 6 mėnesius, manytume, kad darbuotojas, paskirtas į pareigas liepos ar rugpjūčio mėnesį neturėtų vertinti savo vadovo.

2024-10-24

15. Norėčiau pasitikslinti dėl 360 laipsnių kompetencijų vertinimo valstybės tarnautojams, turintiems pavaldžių asmenų. Šis vertinimas taikomas valstybės tarnautojams, turintiems pavaldžių asmenų, kurie ne mažiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas įstaigoje? Kaip tiksliai turėtų būti suprantamas šis 6 mėnesių laikotarpis? Pavyzdžiui, patarėja, turinti pavaldžių, dirbo viename padalinyje šiais metais 10 mėnesių, tačiau po neeilinio vertinimo buvo perkelta į kitą skyrių kaip vedėja ir šias pareigas eina pusę mėnesio. Ar jai reikėtų atlikti 360 kompetencijų vertinimą šiais metais, ar jį galima perkelti į kitus metus? Ar perkėlimas į kitą skyrių, išlaikant pavaldinių turėjimą, turi įtakos 6 mėnesių laikotarpiui, reikalingam 360 kompetencijų vertinimui?

Jeigu valstybės tarnautoja, perkelta į vedėjo pareigas, šias vadovaujančias pareigas eina trumpiau, kaip 6 mėnesius, manytume, kad neturėtų būti vertinama jos kompetencija, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą.

2024-10-24

16. Vykdant padalinio vadovo kompetencijos vertinimą atliekant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, ar sistema automatiškai nustato pavaldinius?

VATIS automatiškai sukelia pavaldžius darbuotojus, bet gali pasitaikyti ir nekorektiškai priskirtų (jei anksčiau buvo nustatytas pavaldumas kitiems ir pan., tai įkelia ir tuos asmenis), todėl visada reikia patikrinti ir sutvarkyti pavaldžių asmenų sąrašą. Kolegų sąrašą taip pat reikia sutikrinti, ar viskas korektiškai.

2024-10-24

17. Įstaigos vadovo ir valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, kompetencijos vertinimo, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Viešojo valdymo agentūros direktoriaus 2024-09-20 d. įsakymu Nr. V-137, 4 p. nustatyta, kad Viešojo valdymo agentūra iki einamųjų metų lapkričio 1 d. pagal Valstybės tarnautojų registro informacinės sistemos duomenis sudaro įstaigų vadovų ir padalinių vadovų, kurių kompetencijos bus vertinamos, sąrašą ir jį paskelbia Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (toliau – VATIS). Kur ir kaip jį galima rasti?

Minėtas įstaigų vadovų ir valstybės tarnautojų, turinčių pavaldžių asmenų (toliau – padalinių vadovai) sąrašas VATIS yra, nes visų viešojo administravimo įstaigų duomenys yra valstybės tarnautojų registro informacinėje sistemoje (toliau – VTRIS), todėl Viešojo valdymo agentūra atskirų sąrašų nesudaro. Rengiantis atlikti įstaigos vadovo ir padalinių vadovų kvalifikacijos vertinimą, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, už įstaigos personalo valdymą atsakingas įstaigos padalinys arba asmuo, o jeigu įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas, turėtų VTRIS esamą savo įstaigos vertintinų asmenų sąrašą suaktualizuoti, t. y. patikrinti ar šie asmenys ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina valstybės tarnautojo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje vertinama jų tarnybinė veikla, ar šiuo metu jie realiai eina savo pareigas (nėra tikslinėse atostogose ir pan.), ar turi pavaldžių asmenų ir tik suaktualizavus šiuos duomenis, turi VATIS inicijuoti vertintinų asmenų kompetencijų vertinimą, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą.

2024-10-25

18. Norime paklausti kaip elgtis su tais savivaldybės darbuotojais (elektrikas, darbininkas, kapinių prižiūrėtojas), kurie neturi darbinių el. paštų? Pranešimų negaus. Ar galės tarkim per seniūno pavaduotojos nuorodą spausti ir jungtis per bankininkystę?

Anketos Jūsų nurodytiems darbuotojams bus sukurtos, tačiau pranešimo jie negaus, nes neturi el. pašto. Per seniūno pavaduotojos ar kt. nuorodą nereikėtų jungtis. Jungiamasi per pm.vataras.lt ir renkamasi "Valstybės įstaigų vadovų vertinimas". Bus nukreipti į El. valdžios vartus ir identifikavęsi matys jiems sukurtas anketas.

2024-11-28

12. Kiti klausimai dėl naujos Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos įgyvendinimo 5

1. Pagal Darbo kodekso 112 str. 5 d. tarnautojui dvejiems metams sutrumpinta savaitės darbo laiko norma iki 32 val. Ar darbdavys turi atitinkamai sumažinti darbuotojui nustatomą darbo krūvį (ir lūkesčius) palyginus su kitais, dirbančiais 40 val./savaitę ?

Atsakydami į Jūsų klausimą, manytume, kad valstybės tarnautojui, dirbančiam sutrumpinta savaitės darbo laiko norma iki 32 val., proporcingai turėtų būti sumažintas ir darbo krūvis bei lūkesčiai.

2. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 10 d. savivaldybės kontrolieriui netaikomi šio įstatymo 6 straipsnis, 13 straipsnio 4 dalis ir 5 dalis (tiek, kiek nustatyta galimybė būti paskirtam antrai kadencijai tik po pirmosios kadencijos veiklos tikslų ir pasiektų rezultatų įvertinimo) ir 18 straipsnis. Ar su visais savivaldybės kontrolieriais nesudaromos susitarimas? Ar tik su antrai kadencijai paskirtais?

Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su į įstaigos vadovo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo įstaigos vadovą, pareigas priimamu asmeniu sudaromas susitarimas dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų. Šį susitarimą su į įstaigos vadovo pareigas priimamu asmeniu sudaro jį į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Susitarimą su Vyriausybės įstaigų vadovais sudaro Vyriausybės įgaliotas ministras. Susitarimo dėl pagrindinių įstaigos vadovo kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų turinio reikalavimus, sudarymo ir keitimo, atitikties pasiektiems tikslams ir rezultatams vertinimo tvarką nustato Vyriausybė. Šio susitarimo įgyvendinimas, pasiekti rezultatai vertinami įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo metu, taip pat skiriant jį antrai kadencijai.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, savivaldybės kontrolieriui netaikoma 13 straipsnio 4 dalis, todėl susitarimas su savivaldybės kontrolieriumi nesudaromas.

3. Ar 2024-01-01 įsigaliojus naujai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai, reikia nutraukti mentorystes sutartis?

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su buvusiais valstybės tarnautojais sudarytos mentorystės sutartys galioja iki jų termino pabaigos.

4. Įstaigoje yra sudaryta kolektyvinė sutartis. Ar įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymui šios sutartys neteks galios?

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja iki sutartyse nustatyto termino pabaigos. Pasibaigus šių kolektyvinių sutarčių galiojimo terminams, naujos kolektyvinės sutartys sudaromos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

5. Valstybės tarnautojai planuoja įstaigoje įgyvendinti projektus (būti projektų vadovais, finansininkais, projektų koordinatoriais, viešųjų pirkimų vykdytojais) finansuojamus iš Europos sąjungos, kuriuose administravimo išlaidos nėra numatytos, tačiau yra skiriamas finansavimas netiesioginėms išlaidoms kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, prašome, paaiškinkite ar gali būti skiriamos valstybės tarnautojams priemokos kaip už papildomą darbą (dalyvavimą projekto įgyvendinime) ar turi būti sudaromos projektinio darbo sutartys su valandiniu įkainiu? Šios išlaidos būtų mokamos iš projekto netiesioginių išlaidų finansavimo.

Valstybės tarnautojo darbas projekte (projekto vadovais, finansininkais, projektų koordinatoriais, viešųjų pirkimų vykdytojais), manytume, galėtų būti įforminamas 2 būdais:

1. įsakymu, skiriant priemoką, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, valstybės tarnautojui skiriamų priemokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos arba

2. vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, sudarant projektinio darbo sutartį, jeigu tai nesukelia interesų konflikto, nesudaro prielaidas tarnybinę padėtį panaudoti privačiais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra pareigos, darbas ar veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas neturi valdinius įgaliojimus arba nekontroliuoja, neprižiūri jų veiklą, arba nepriima sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos.

2024-10-30

Atnaujinimo data: 2024-11-28