Viešojo valdymo agentūra, įgyvendindama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, su Centrine projektų valdymo agentūra 2024 m. vasario 7 d. pasirašė projekto „Pažangios viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ įgyvendinimo sutartį. Projektas įgyvendinamas pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 01-002-08-03-01 „Sukurti modernią viešojo valdymo institucijų žmogiškųjų išteklių valdysenos sistemą“.
Projektą įgyvendina Viešojo valdymo agentūra kartu su projekto partneriu Nacionaliniu bendrųjų funkcijų centru.
Projekto tikslas – Užtikrinti galimybę centralizuotai ir automatizuotai tvarkyti viešojo sektoriaus darbuotojų duomenis, reikalingas valstybės valdymo reikmėms tenkinti ir įgalinti viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo transformaciją, perkeliant viešojo sektoriaus talentų ir karjeros valdymo procesus į skaitmeninę erdvę.
Projekto veiklos ir rezultatai. Projekto įgyvendinimo metu numatyta sukurti ir įdiegti pažangią viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą.
Šiuo Projektu yra siekiama spręsti identifikuotas problemas bei atliepti esamus poreikius iš esmės:
- apjungiant bei modernizuojant Valstybės tarnautojų registre (toliau – VATARAS) ir vidaus reikalų pareigūnų registre (toliau – VRPR) registrus sukūriant viešojo sektoriaus darbuotojų registrą (toliau – VSDR)
- esamų sistemų pagrindu sukurti ir įdiegti Viešojo sektoriaus darbuotojų valdymo informacinės sistemos (ŽIVIS) su integruotu darbo užmokesčio (toliau – DU) komponentu, tokiu būdu sumažinant esamų sistemų skaičių, sutvarkant duomenų saugojimą bei atitinkamai supaprastinant ir adaptuojant esamus žmogiškųjų išteklių valdymo procesus.
Projekto tikslinė grupė
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, regionų plėtros tarybos, biudžetinės įstaigos, kurių savininkas yra valstybė, ir viešosios įstaigos, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė ir kurių finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) personalo administravimo funkcijos biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų veiklą reguliuojančių specialiųjų įstatymų nustatytais atvejais atliekamos centralizuotai, viešojo administravimo įgaliojimus turinčios valstybės ir savivaldybių įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė.
Projekto trukmė – 26 mėnesių. Projekto vertė yra 12 970 807,84 Eur, iš jų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos – 10 921 239,29 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 2 049 568,55 Eur.
Projektu sprendžiamos problemos
Viešojo valdymo agentūra (toliau – VVA) susiduria su problemomis, kurios bus išspręstos įgyvendinus projektą „Pažangios viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ (toliau – Projektas). Toliau įvardintos pagrindinės problemos ir jų priežastys:
1. Žmogiškųjų išteklių administravimo procesų neefektyvumas, neuniversalūs ir į dokumentų tvarkymą orientuoti procesai, trūksta automatizavimo sprendimų, kurie apimtų procesus nuo jų inicijavimo iki rezultato, egzistuoja integracijų stoka ir neišvystytas skaitmeninimo lygis viešojo sektoriaus mastu. Šiuo metu egzistuojančios informacinės sistemos (toliau – IS) neatliepia pažangaus ir skaitmenizuoto viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių (toliau – ŽI) valdymo poreikio.
2. Darbo užmokesčio apskaitos procesų neefektyvumas tarp institucijų naudojami skirtingi, senos kartos darbo užmokesčio apskaitos sprendimai, egzistuoja integracijų su valstybės registrais ir kitomis informacinėmis sistemomis stoka, neuniversalūs procesai, trūksta automatizavimo sprendimų, kurie apimtų procesus nuo jų inicijavimo iki rezultato, tarp viešojo sektoriaus subjektų vyrauja keletas skirtingų darbo užmokesčio (DU) valdymo sistemų.
3. Nekaupiami su ŽI valdymu susiję bei faktiniai darbo užmokesčio duomenys nacionaliniu mastu, dėl to neužtikrinamas operatyvus duomenų pateikimas bei kokybė (pilnumas).
Vertinant veiklą reglamentuojančius teisės aktus, šiuo metu visame viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų priėmimas, jų veiklos vertinimas, ugdymas, skatinimas, motyvavimas, socialinės garantijos ir atleidimas yra reglamentuoti skirtingai. Skirtingas teisinis reguliavimas lemia didelę dirbančiųjų viešajame sektoriuje fragmentaciją ir informacijos apie ŽI stoką.
Vieningos sistemos nebuvimas didina administracinę naštą viešajame sektoriuje, mažina administravimo efektyvumą bei didina žmogiškųjų išteklių NBFC poreikį centralizuotoms žmogiškųjų išteklių valdymo funkcijoms užtikrinti.
Svarbu paminėti, jog pilotinis įgyvendintos ŽIVIS inicijavimas yra numatomas su ribotu skaičiumi viešojo sektoriaus subjektų, bent 5-iais, sumoje turinčiais nemažiau ne 500 sistemoje administruojamų darbuotojų. Įgyvendinus projektą, vėlesniuose etapuose, būtų įtraukiami kiti viešojo sektoriaus subjektai, turintys specializuotus ŽI ir DU valdymo procesus.
Žemiau yra pateikiami veiklos procesai, kuriuos turėtų palaikyti diegiama ŽIVIS:
• Dirbančiųjų įdarbinimo / atleidimo procesai
• Darbo laiko apskaitos procesai
• Darbo užmokesčio apskaičiavimo procesai
• Kiti personalo administravimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo procesai
• Kiti nepaminėti, bet aktualūs Projekto tikslinėms grupėms ir žmogiškųjų išteklių valdymui procesai
• Talentų identifikavimo ir vertinimo procesai
Įgyvendinus projektą tikimasi pasiekti šiuos naudos rodiklius:
1. Skaitmenizuotų žmogiškųjų išteklių valdymo procesų dalis (85% iki 2030 m., 65% iki 2025 m. I ketv., esama situacija – 10% (2020 m. duomenimis))
2. Pradėjusi veikti pažangioji žmogiškųjų išteklių valdymo viešajame sektoriuje sistema (ŽIVIS) (iki 2026 m. II ketv.)
3. Naujų ir patobulintų viešųjų skaitmeninių paslaugų, produktų ir procesų naudotojai (60000 iki 2026 m. IV ketv.)
Šie rodikliai atliepia Naujos kartos Lietuva plano „Veiksmingas viešasis sektorius“ reformoje aprašytus su ŽI ir jų kompetencijų valdymu susijusios poreikius: reikalinga nuosekli valstybės politika, kaip pritraukti, atsirinkti, įdarbinti, motyvuoti ir išlaikyti žmogiškuosius išteklius viešajame sektoriuje, taip pat supaprastinti tarnybinių santykių reguliavimą.
Europos Komisija 2019 m. pažymėjo, kad darbo sąlygos Lietuvos viešajame sektoriuje nėra patrauklios, todėl neužtikrinamas nuolatinis tarnybos atsinaujinimas, ją paliekant pensinio amžiaus žmonėms.
Įvertinus projekto apimtį ir planuojamas įgyvendinti veiklas, galima teigti, kad projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai (toliau – HP) (t.y. nėra numatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant HP): darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių (ypač moterų ekonominio įgalinimo) ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.); inovatyvumo (kūrybingumo) (vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.).
Projektu prisidedama prie 2021-2030 m. Nacionalinio pažangos plano 8 strateginio tikslo – didinti teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą bei 8.3 uždavinio „Stiprinti žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą viešojo valdymo institucijose“, 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 01-002-08-03-01 „Sukurti modernią viešojo valdymo institucijų žmogiškųjų išteklių valdysenos sistemą“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) plano „Naujos kartos Lietuva“ 6-ojo komponento „Viešojo valdymo transformacija“ reformos „Veiksmingas viešasis sektorius“ įgyvendinimo.
Atnaujinimo data: 2024-11-14