Vyko vadovų tinklaveikos renginys „Takoskyra tarp reiklumo ir mobingo“
2023 m. birželio 8 d. Viešojo valdymo agentūra ir vėl sukvietė įstaigų vadovus į tinklaveikos renginį, kuriame buvo kalbama apie mobingą: kaip jį atpažinti, išvengti ir spręsti įvairias situacijas.
Artūras Palekas, Viešojo valdymo agentūros direktorius, priminė, kad greitu laiku visos valstybės tarnybos laukia naujojo Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimas, kas pareikalaus iš visų tarnautojų papildomų pastangų. „Būna situacijų, kai riba tarp susitelkimo į tikslą, reiklumo, išaugusio darbo krūvio ir mobingo gali tapti sunkiai apčiuopiama ir įvairiai interpretuojama. O tai iš mūsų, vadovų, reikalauja didesnio dėmesingumo savo komandoms, įsiklausymo į savo žmones, ir, žinoma, tam tikrų žinių“, – sakė A. Palekas.
Dr. Mantas Tvarijonavičius, „GoodPeople.lt“ konsultantas, pasakojo apie mobingo psichologinius aspektus: kokius veiksmus galime vadinti mobingu, kodėl tai vyksta ir ką daryti, kad nevyktų. Ir visgi jis pirmiausia siūlė akcentuoti ne tiek mobingą, kiek psichologinį saugumą. Kaip rodo įvairūs tyrimai, būtent komandos narių psichologinis saugumas iš kitų išskiria ypač efektyvias ir motyvuotas komandas. Tad gerų rezultatų siekiančio vadovo tikslas turėtų būti kurti saugią atmosferą. Taip pat labai svarbu komandose susitarti, koks elgesys yra priimtinas, o koks ne. Nes vienose komandose tam tikras elgesys yra visiškai normalus, o kitose gali būti traktuojamas kaip mobingas, psichologinis smurtas.
Edvardas Kviatkauskas, Valstybinės darbo inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius pristatė teisinį reglamentavimą smurto prevencijos srityje ir papasakojo praktinių situacijų, kurių pasitaiko Valstybinės darbo inspekcijos darbe. Pasak jo, tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi suvokti, kad psichologiniu smurtu, mobingu nelaikytinas vadovų reiklumas, nebent jis taikomas tik vienam darbuotojui, konstruktyvi kritika, pagarbus pastabų išsakymas, reikalavimas pateikti paaiškinimą dėl pareigų nevykdymo, pasiūlymas pakeisti darbo sutarties sąlygas ar nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. O kai iš tikrųjų esama psichologinio smurto apraiškų, jis ragina pasirūpinti įrodymais, liudininkais, kas pagelbėtų inspekcijai atliekant tyrimą.
Aistė Leščinskaitė, ILAW//LEXTAL vyresnioji teisininkė, advokatė apžvelgė psichologinis smurto darbo aplinkoje teisinius aspektus. Pasak jos, efektyvi prevencija prasideda nuo dokumentų tvirtinimo – t. y. susitarimo, kas yra psichologinis smurtas, kokios prevencijos priemonės taikomos ir kaip sprendžiamos įvairios iškilusios situacijos, kur kreiptis įvykus incidentui.
Renginio vaizdo įrašą galite peržiūrėti ČIA.