VVA konsultuoja dėl priemokos mokėjimo už pavadavimą

KLAUSIMAS: Iki 2020-07-01 galiojusiame valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme buvo nustatyta funkcija pavaduoti kitą valstybės tarnautoją jo kasmetinių atostogų metu. Pagal naująjį teisinį reglamentavimą parengtame pareigybės aprašyme šios funkcijos nebeliko, tačiau faktiškai tarnautojui vis tiek reikia pavaduoti kitą valstybės tarnautoją. Ar tokiu atveju turi būti mokama priemoka už pavadavimą?

ATSAKYMAS: Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kokios priemokos gali būti skiriamos valstybės tarnautojui.

Jūsų minimu atveju, kai valstybės tarnautojui pavedama pavaduoti kitą valstybės tarnautoją jo kasmetinių atostogų metu, turėtų būti mokama priemoka už pavadavimą, nustatyta VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Pažymime, kad įstatymas priemokos už pavadavimą mokėjimo nesieja su tuo, ar pareigybė yra laisva, ar laikinai laisva (laikinas nedarbingumas, komandiruotės, atostogų ir kt.), taip pat su tuo, ar pavadavimo funkcija yra nustatyta pareigybės aprašyme ar nenustatyta. Jeigu valstybės tarnautojui raštu pavedama pavaduoti kitą valstybės tarnautoją, net jeigu pareigybės aprašyme ir būtų įrašyta pavadavimo funkcija, į pareigas priimantis asmuo (vadovas) turi paskirti ir mokėti priemoką už visą pavadavimo laikotarpį.

Atkreipiame dėmesį į šiuos svarbius aspektus:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išanalizavęs valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, 2004 m. gruodžio13 d. priėmė nutarimą – nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas nustatytu laiku ir visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas). Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 straipsnis). Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms.

2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priemokų mokėjimas valstybės tarnautojams yra privalomas ir jos negali būti nemokamos, jeigu teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai (LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-444-3/2008).

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad, pagal VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų formuluotę, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra nustatyta pareiga, o ne teisė nustatyti valstybės tarnautojui priemoką, jeigu valstybės tarnautojas dirba VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose nustatytomis sąlygomis.

Vidaus reikalų ministerija 2023 m. vasario 23 d. rašte Nr. 1D-1018 atkreipė dėmesį, kad „Atsižvelgę į tai, kad įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę nustatyti priemokos dydį valstybės tarnautojams, manome, kad atlygio politikoje galėtų būti nustatyti aiškūs ir objektyvūs kriterijai. Jais remdamasis įstaigos vadovas galėtų nustatyti priemokos dydį valstybės tarnautojams, kuriems raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas“.

Daugiau atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus galite rasti ČIA.