Atliktas valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ir vertinimo proceso monitoringas
Valstybės tarnybos departamentas pristato Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ir vertinimo proceso monitoringo ataskaitą.
Vadovaudamasis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, (toliau – Metodika) 56 punktu, pagal kurį už pareigybių aprašymo ir vertinimo proceso monitoringą atsakingas Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės tarnybos departamentas), ir vykdydamas Valstybės tarnybos departamento 2022 metų veiklos plano tęstinės priemonės 01-002-11-01-01(TP): „Įgyvendinti valstybės politiką valstybės tarnybos srityje“ 3 veiksmą – vykdyti teisės aktų nuostatų valstybės tarnybos srityje įgyvendinimo monitoringą ir pateikti pasiūlymus Vidaus reikalų ministerijai dėl atitinkamų procesų reglamentavimo tobulinimo, Valstybės tarnybos departamentas, remdamasis Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (toliau – VATIS) esančiais duomenimis, pateiktais Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas), atliko valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų rengimo ir vertinimo proceso monitoringą (toliau – monitoringas) bei parengė ataskaitą.
Valstybės tarnybos departamentas dalijasi pagrindiniais apibendrintais vykdyto monitoringo ir parengtos ataskaitos duomenimis ir savo įžvalgomis:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo nutarimu buvo įpareigojusi įstaigas iki 2020 m. birželio 30 d. parengti ir patvirtinti naujus standartizuotus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus. 2022 m. spalio 17 d. duomenimis, VATIS vis dar buvo 117 nestandartizuotų pareigybių aprašymų, kurie nepakeisti pagal nauja redakcija išdėstytos Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos (toliau – Metodikos) reikalavimus. Pažymėtina, kad šis skaičius, palyginti su 2021 m., ženkliai sumažėjo bendromis įstaigų, Valstybės tarnybos departamento ir Informatikos ir ryšių departamento pastangomis.
- Pareigybių aprašymuose kaip pagrindinė veiklos sritis dominuoja specialioji veiklos sritis, ji nurodyta 11570 pareigybių aprašymų (beveik 39 proc. visų pareigybių aprašymų). Tačiau 11,5 proc. visų pareigybių aprašymų pagrindine veiklos sritimi yra pasirinkta viena iš bendrųjų veiklos sričių, o specialioji veiklos sritis nurodoma kaip papildoma.
- Atlikus lyginamąją 2021 m. ir 2022 m. analizę, matyti, kad tendencijos dėl bendrųjų ir specialiųjų veiklos sričių pasirinkimo išlieka tos pačios – dažniausiai pareigybėms priskiriamos šios bendrosios veiklos sritys: teisė, dokumentų valdymas, veiklos planavimas, o dominuojančios specialiosios veiklos sritys – priežiūra ir kontrolė, administracinių paslaugų teikimas bei sprendimų įgyvendinimas.
- Rečiausiai pareigybių aprašymuose yra nurodomos šios bendrosios veiklos sritys: korupcijos prevencijos, vidaus audito ir tarptautinių ryšių veiklos sritys ir specialioji veiklos sritis – administracinis reglamentavimas.
- Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms pagal funkcijas, kurių vykdymui jos yra steigiamos, dažniausiai yra nustatoma politikos formavimo veiklos sritis bei kita specialioji ir sprendimų įgyvendinimo veiklos sritys.
- Turimų duomenų analizė parodė, kad įstaigose yra pažeidžiamos Metodikos nuostatos, pareigybėms priskiriant kitą specialiąją veiklos sritį (ši sritis identifikuota 1736 pareigybių, kurios nepatenka į Metodikos 3 priede nustatytą sąrašą pareigybių, kurioms ši veiklos sritis gali būti nustatyta, aprašymuose).
- Atkreiptinas dėmesys, kad net įstaigų vadovų pareigybėms yra nustatomos veiklos sritys, nors to daryti, pagal Metodikos nuostatas, nereikia. Pagal VATIS duomenis, įstaigų vadovų pareigybių aprašymuose veiklos sritis 2021 m. buvo nurodoma net 427 kartus, o 2022 m. – 88 kartus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareigybių aprašymų rengimas 2022 m., palyginti su 2021 m., tapo labiau suprantamas, aiškesnis.
- Atliktas monitoringas parodė, kad rengiant pareigybių aprašymus problemų kyla identifikuojant veiklos sritis ir jos ne visais atvejais yra nustatomos tinkamai. Taip pat kyla sunkumų pareigybių aprašymuose nustatant funkcijas ir specializaciją, ji ne visuomet teisingai suprantama, nurodoma gan plačiai ir neaiškiai. Kartais specializacija formuluojama kaip pareigybės paskirtis arba nurodoma kaip funkcijos.
- Duomenų analizė rodo, kad dažniausi neatitikimai dėl nurodomų funkcijų yra šie: įstaigos nurodo mažiau nei po 3 funkcijas kiekvienai pasirinktai veiklos sričiai iš ruošinių; papildomai įstaigų įrašytos funkcijos yra per daug detalizuotos, neaiškios, kartais jos apima kelias funkcijas; per didelis įstaigų papildomai įrašytų funkcijų skaičius.
- Pastebėtina, kad pareigybių aprašymo modulio patirčių veiklos srityje klasifikatoriuje yra labai daug įvairių darbo patirčių. Manytina, kad jos labiau turėtų būti sietinos su pareigybės aprašyme nurodoma veiklos sritimi (-is). Šiame klasifikatoriuje tarp nurodomų darbo patirčių yra labai bendro pobūdžio darbo patirčių apibūdinimų, pvz., veiklos planavimo srities patirtis, aukštojo mokslo srities patirtis, žemėtvarkos patirtis, patirtis ekonomikos srityje ir pan.
- Kartais tam tikroms pareigybių grupėms neteisingai nustatomas išsilavinimo reikalavimo tipas (aukštasis universitetinis ar aukštasis koleginis), vienoms pareigybių grupėms nustatomas žemesnis išsilavinimo reikalavimas, kitoms – aukštesnis, nei nustato Metodikos 1 priede patvirtinti tipiniai specialieji reikalavimai.
- Dažniausiai pasitaikanti studijų kryptis, kuri kaip pirmoji pasirenkama pareigybės aprašymo specialiuosiuose reikalavimuose dėl išsilavinimo, yra socialinių mokslų. Taip pat nemažai pareigybių, kurioms yra reikalavimas turėti teisės, verslo ir viešosios vadybos bei inžinerijos mokslų studijų krypčių išsilavinimą. Beje, pasitaikė atvejų, kai pažeidžiant teisės aktų nuostatas nustatomas reikalavimas studijų kryptims ir I bei II lygmens pareigybių aprašymuose.
- Duomenys rodo, kad nustatant reikalavimą mokėti užsienio kalbą dažniausiai yra nustatomas B1 užsienio kalbos mokėjimo lygis (dažniausiai anglų kalbos), nors kartais reikalaujama ir A1 lygio, kuris realiai bet kokioms valstybės tarnautojų funkcijoms vykdyti nėra pakankamas.
- Nors kompetencijos ir jų lygiai, vadovaujantis Metodika, turi būti nustatomos visoms pareigybėms, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, 53 karjeros valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų pareigybių aprašymuose (0,2 proc. visų pareigybių aprašymų) kompetencijos ir jų pakankami lygiai nėra nustatyti.
- Duomenų analizė parodė, kad įstaigos ne visada teisingai aprašo ir patvirtina specialiosios veiklos srities profesines kompetencijas.
- Kaip parodė atlikta analizė, 2022 m., kaip ir 2021 m., pastebimos tos pačios problemos, su kuriomis susiduria įstaigos, rengdamos pareigybių aprašymus. Dažniausiai 2022 m. prašymai paskelbti konkursus ar atrankas buvo grąžinami patikslinti dėl neatitikimų Metodikos reikalavimams nustatant pareigybės veiklos sritis bei specializaciją, funkcijas, specialiuosius reikalavimus.
- Tiek statistinių duomenų analizė, tiek apklausos metu gauta informacija rodo, kad pareigybių aprašymų rengimas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose yra gana komplikuotas. Dažnai daromos klaidos, kurios rodo, kad Metodikos nuostatos nėra pakankamai aiškios, dažnai dviprasmiškos. Taip pat iš minėtų duomenų matyti, kad dažnai įstaigos nepakankamai įsigilina į teisės aktus arba iškilus klausimams galimai neieško į juos atsakymų, elgiasi savo nuožiūra, taip darydamos teisės aktų pažeidimus.
Atsižvelgdamas į atlikto monitoringo metu gautus duomenis ir jų pagrindu padarytas išvadas, Valstybės tarnybos departamentas pagal kompetenciją pateikė atitinkamus siūlymus Vidaus reikalų ministerijai dėl Metodikos nuostatų tobulinimo ir Informatikos ir ryšių departamentui dėl VATIS įrankio funkcionalumo tobulinimo.
Valstybės tarnybos departamentas daug dėmesio skiria metodinės pagalbos teikimui įstaigoms pareigybių aprašymų klausimais: 2022 m., kaip ir 2021 m., buvo vykdomos metodinės konsultacijos pareigybių rengimo klausimais, 2022 m. kartu su Informatikos ir ryšių departamento atstovais įvykdytos 3 metodinės konsultacijos dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų rengimo, viena iš jų buvo organizuota konkrečiai toms įstaigoms, kuriose buvo nestandartizuotų pareigybių aprašymų. Šiose konsultacijose dalyvavo apie 270 valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovų. Numatyta ir toliau organizuoti metodines konsultacijas, taip pat ir pareigybių aprašymų rengimo tema.
Apibendrinus per konsultacijas, telefonu ir el. p. dažniausiai užduodamus klausimus, Valstybės tarnybos departamento svetainėje nuolat atnaujinami klausimai-atsakymai šia tematika.
Siekdami, kad pareigybių aprašymų rengimas įstaigoms būtų kuo sklandesnis procesas, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, raginame įstaigas atkreipti dėmesį į paminėtas dažniausiai daromas klaidas, sekti teisės aktų pasikeitimus. Rekomenduojame ir toliau dalyvauti Valstybės tarnybos departamento organizuojamose metodinėse konsultacijose, naudotis parengta ir Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje skelbiama informacija. Kylant neaiškumams ir nerandant atsakymo į rūpimus klausimus, kviečiame kreiptis į Valstybės tarnybos departamento specialistus konsultaciniu telefonu +370 5 271 7255ar elektroniniu paštu [email protected].