Pranešėjų apsauga

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą. 

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

1) pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;

2) pavojaus aplinkai;

3) kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;

4) neteisėtos veiklos finansavimo;

5) neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;

6) neteisėtu būdu įgyto turto;

7) padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, kliudymo nustatyti padarinių mastą;

8) pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintame sąraše, parengtame atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/1937 nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį;

9) kenkimo Europos Sąjungos finansiniams interesams, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje ir išsamiau apibūdinta susijusiose Europos Sąjungos priemonėse;

10) pažeidimų, susijusių su vidaus rinka, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalyje, įskaitant Europos Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus, taip pat su vidaus rinka susijusius pažeidimus dėl veiksmų, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimus, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kenkiantį taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui;

11) kitų pažeidimų.

Asmens, teikiančio informaciją apie pažeidimus, teisės ir garantijos bei atsakomybės už informacijos atskleidimą netaikymą, pagal Įstatymo 3 straipsnio 3  – 7 dalis:

  • kai informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo Įstatymo nustatyta tvarka pateikia informaciją, susijusią su komercine (gamybine) paslaptimi, profesine paslaptimi, banko paslaptimi, įstaigos konfidencialia informacija ar informacija apie privatų asmens gyvenimą, šis informacijos pateikimas nelaikomas komercinės (gamybinės) paslapties, banko paslapties, konfidencialios informacijos ar informacijos apie privatų asmens gyvenimą atskleidimu, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nurodytą išimtį, taip pat atvejus, kai profesinę paslaptį sudarančios informacijos pateikimas kompetentingai institucijai prieštarautų atskiras profesines veiklas reglamentuojantiems įstatymams ir Europos Sąjungos teisei;
  • informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui dėl informacijos pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, šio įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją;
  • informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos pateikimo, atsako tik tokiu atveju, kai įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija apie pažeidimą yra teisinga;
  • jeigu informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo informaciją pateikė anonimiškai, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytos apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonės taikomos tais atvejais, kai jo tapatybė buvo atskleista ir būtina jį apsaugoti nuo neigiamo poveikio;
  • žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį sudarančios informacijos apie pažeidimą pateikimas nesuteikia informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui garantijų pagal šį įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti:

1) įstaigoje per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą;
2) kompetentingai institucijai (prokuratūrai) tiesiogiai;
3) viešai.

Pranešimo nagrinėjimo schema

Siekiant veiksmingai įgyvendinti Įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ yra patvirtinti:

1. Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos aprašas;
2. Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos aprašas;
3. Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašas.

Informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu informaciją turi teisę pateikti asmuo, kurį su Viešojo valdymo agentūra (toliau – VVA) sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.).

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą VVA, ją gali pateikti vienu iš šių būdų:

  • VRM vidiniais kanalais: 
    • Elektroniniu paštu: [email protected],  
    • Tiesiogiai: pateikti informaciją apie pažeidimą galite tiesiogiai atvykus į VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrių adresu Šventaragio g. 2, Vilnius, 
    • Paštu: informaciją apie pažeidimą galite atsiųsti paštu adresu Šventaragio g. 2, Vilnius, ant voko nurodant žymą „VRM KOMPETENTINGAM SUBJEKTUI ASMENIŠKAI“; 
  • Lietuvos Respublikos prokuratūrai el. paštu [email protected]
  • tiesiogiai kompetentingam subjektui. 

Rekomenduojame pranešimą apie pažeidimą teikti užpildant šią pranešimo apie pažeidimą formą. Jeigu asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, nori pateikti laisvos formos pranešimą, o ne užpildyti nustatytą pranešimo apie pažeidimą formą, tokiame pranešime jis reikėtų nurodyti:

• savo vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, jeigu asmens kodo neturi, darbovietę, kontaktinius duomenis (gyvenamąją ir (ar) korespondencijos gavimo vietą arba elektroninio pašto adresą, telefono numerį ar kitus duomenis ryšiui palaikyti);

• duomenis apie pažeidimą (kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą rengiasi daryti, daro ar padarė ir pan.);

• sužinojimo apie pažeidimą datą ir aplinkybes;  

• jei įmanoma, bet kokius turimus dokumentus ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius;

• ar apie pažeidimą jau yra kam nors pranešęs ir, jei pranešė, kam buvo pranešta, ar buvo gautas atsakymas;

• kad yra susipažinęs su teisinėmis pasekmėmis už melagingos informacijos teikimą;

• kad pranešimas teikiamas vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu.

Pranešimas turi būti parašytas valstybine kalba, įskaitomai ir pateikiamas pasirašytas.


VVA paskirtas kompetentingas subjektas – VVA Tarnybos sąlygų skyriaus vyresnysis patarėjas Darius Bradūnas (tel. 852 196 838), kuris teikia konsultacijas dėl Įstatymo ir Aprašo nuostatų taikymo, priima informaciją apie galimai padarytą pažeidimą, šią informaciją vertina ir priima Apraše numatytą sprendimą.

Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bus taikomas konfidencialumas.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

1) to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
2) asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.  

Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, teisinės gynybos priemonės, kuriomis saugoma nuo neigiamo poveikio priemonių, pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 ir 5 dalis:

  • kai neigiamas poveikis daromas asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą per įstaigos vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, jis pateikia pranešimą kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai), kuri sprendžia klausimą dėl asmens pripažinimo pranešėju;
  • informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo, pranešėjas ir Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys dėl patiriamų neigiamo poveikio priemonių nulemtų padarinių gali kreiptis į teismą. Asmuo, kurį su įstaiga sieja tarnybos santykiai, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymu, turi teisę ginčyti dėl jo priimtą ir neigiamų padarinių keliantį administracinį sprendimą arba kitokį veiksmą ar neveikimą.

Statistiniai duomenys apie vidinio kanalo administravimą VVA: nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymui iki 2022 m. nebuvo gauta asmenų pranešimų apie pažeidimus teisės aktų nustatyta tvarka.

Dažniausi ir aktualiausi su Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimu ir jo taikymu susiję klausimai ir atsakymai.

Atnaujinimo data: 2023-11-22