2021-10-18

Pristatome valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo proceso monitoringo ataskaitą

Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės tarnybos departamentas),  įgyvendindamas 2021 metų veiklos plane numatytą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2021–2023 metų strateginio veiklos plano 02.07 programos „Valstybės tarnybos politikos įgyvendinimas ir valdymo sistemos tobulinimas“ 01.01 uždavinį „užtikrinti žmogiškųjų išteklių valdymo pokyčių ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įgyvendinimą“, vykdė priemonę „Įgyvendinti valstybės politiką valstybės tarnybos srityje ir aptarnauti šios politikos formavimą ir įgyvendinimą“ ir  vieną iš šios priemonės numatytų veiksmų – „rengti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo proceso monitoringo ataskaitas, teikti pasiūlymus dėl šio proceso reglamentavimo tobulinimo  Valstybės tarnybos departamento direktoriui, jam pritarus, pateikti  Vidaus reikalų ministerijai“. Valstybės tarnybos departamentas, remdamasis Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (toliau – VATIS) esančiais duomenimis, pateiktais Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD), bei vykdyta valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (toliau – įstaigos) apklausa, atliko valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų rengimo ir vertinimo proceso monitoringą (toliau – monitoringas) bei parengė ataskaitą.

Valstybės tarnybos departamentas dalijasi pagrindiniais apibendrintais vykdyto monitoringo ir parengtos ataskaitos duomenimis ir savo įžvalgomis:

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo nutarimu buvo įpareigojusi įstaigas iki 2020 m. birželio 30 d. parengti ir patvirtinti naujus standartizuotus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, tačiau, 2021 m. liepos 12 d. duomenimis, VATIS buvo 1354 nestandartizuotipareigybių aprašymai (iš jų 29 įstaigos vadovų, 753 karjeros valstybės tarnautojų ir 572 politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų), kurie nėra pakeisti pagal nauja redakcija išdėstytos Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos (toliau – Metodikos) reikalavimus.
  • Pareigybių aprašymuose kaip pagrindinė veiklos sritis dominuoja specialioji veiklos sritis. Tačiau 9,5 proc. visų pareigybių aprašymų pagrindine veiklos sritimi yra pasirinkta viena iš bendrosios veiklos sričių, o specialioji veiklos sritis nurodoma kaip papildoma. Nors teisės aktai tą leidžia, tačiau duomenų analizė  leidžia daryti prielaidą, kad galimai kai kuriose įstaigose pareigybėms, kurios turėtų būti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybėmis, dirbtinai („pritempiant“ specialiąją veiklos sritį, kuri pareigybę leidžia identifikuoti kaip valstybės tarnautojo) suteikiamas valstybės tarnautojų statusas.
  • Pareigybių aprašymuose dominuojančios bendrosios veiklos sritys yra teisė, dokumentų valdymas bei veiklos valdymas, o dominuojančios  specialiosios veiklos sritys – priežiūra ir kontrolė, administracinių paslaugų teikimas bei sprendimų įgyvendinimas.
  • Turimų duomenų analizė parodė, kad įstaigose yra pažeidžiamos Metodikos nuostatos, pareigybėms priskiriant kitą specialiąją veiklos sritį (ši sritis identifikuota 2011 pareigybių, kurios nepatenka į sąrašą pareigybių, kurioms ši veiklos sritis gali būti nustatyta).
  • Atkreiptas dėmesys, kad net įstaigų vadovų pareigybėms yra nustatomos veiklos sritys, nors to daryti pagal Metodikos nuostatas nereikia.
  • Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms pagal funkcijas, kurių vykdymui jos yra steigiamos, dažniausiai yra nustatoma politikos formavimo veiklos sritis bei kita specialioji ir sprendimų įgyvendinimo veiklos sritys.
  • Atliktas monitoringas parodė, kad įstaigose rengiant pareigybių aprašymus problemų kyla identifikuojant veiklos sritis ir jos ne visais atvejais yra nustatomos tinkamai. Taip pat kartais kyla sunkumų ir nustatant specializaciją. Yra dalis įstaigų, nesugebančių teisingai identifikuoti ir apibrėžti pareigybės specializacijos.
  • Dažniausiai pasitaikanti studijų kryptis, kuri kaip pirmoji pasirenkama pareigybės aprašymo specialiuosiuose reikalavimuose dėl išsilavinimo, yra socialinių mokslų. Taip pat nemažai pareigybių, kurioms yra reikalavimas turėti teisės, verslo ir viešosios vadybos bei inžinerijos mokslų studijų krypčių išsilavinimą. Beje, pasitaikė atvejų, kai pažeidžiant teisės aktų nuostatas nustatomas reikalavimas studijų kryptims ir I ir II lygmens pareigybių aprašymuose.
  • Duomenys rodo, kad nustatant reikalavimą mokėti užsienio kalbą dažniausiai yra nustatomas B1 užsienio kalbos mokėjimo lygis (dažniausiai anglų kalbos), nors kartais reikalaujama ir A1 lygio, kuris realiai bet kokioms valstybės tarnautojų funkcijoms vykdyti nėra pakankamas.
  • Nors kompetencijos ir jų lygiai, vadovaujantis Metodika, turi būti nustatomos visoms pareigybėms, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, 67 karjeros valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų pareigybių aprašymuose (0,2 proc. visų pareigybių aprašymų) kompetencijos ir jų pakankami lygiai nėra nustatyti.
  • Atliktos apklausos apie Metodikos taikymą duomenimis, 58,27 proc. (t. y. 74 iš 127) apklausoje dalyvavusių įstaigų susiduria su problemomis, iš jų 41 proc. – su teisės normų taikymo (turinio prasme), 32 proc. – pareigybių aprašymų rengimo VATIS, 27 proc. – abiejų rūšių problemomis. Daugiausia problemų kelia Metodikos nuostatos, susijusios su pareigybės funkcijomis, pareigybės veiklos sritimi ir specialiaisiais reikalavimais.
  • Tiek statistinių duomenų analizė, tiek apklausos metu gauta informacija rodo, kad pareigybių aprašymų rengimas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose yra gana komplikuotas. Dažnai daromos klaidos, kurios rodo, kad Metodikos nuostatos nėra pakankamai aiškios, dažnai dviprasmiškos. Taip pat iš minėtų duomenų matyti, kad dažnai įstaigos nepakankamai įsigilina į teisės aktus arba iškilus klausimams galimai neieško į juos atsakymų, elgiasi savo nuožiūra, taip darydamos teisės aktų pažeidimus.

Atsižvelgdamas į atlikto monitoringo metu gautus duomenis ir jų pagrindu padarytas išvadas, Valstybės tarnybos departamentas pagal kompetenciją pateikė atitinkamus siūlymus dėl teisės akto – Metodikos – nuostatų tobulinimo Vidaus reikalų ministerijai, dėl VATIS įrankio funkcionalumo – IRD.

Valstybės tarnybos departamentas daug dėmesio skiria metodinės pagalbos teikimui įstaigoms pareigybių aprašymų klausimais: reaguojant į Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 213 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ 1.2. papunkčio nuostatą Metodiką išdėstyti nauja redakcija, kuri, vadovaujantis 4 punktu, įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d., nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki birželio 17 d. įvykdytos 23 konsultacijos, kuriose dalyvavo apie 450 valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įskaitant Prezidento, Seimo, Vyriausybės kanceliarijas, ministerijas, taip pat atskiras konsultacijas Nacionalinei mokėjimo agentūrai, Valstybinio socialinio draudimo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Maisto ir veterinarijos tarnybai, Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui, teismų sistemai, Generalinei prokuratūrai. Prie nuotolinių konsultacijų prisijungė apie 900 dalyvių (neįskaitant tų atvejų, kai vienu prisijungimo vardu konsultaciją stebėjo grupė tos įstaigos tarnautojų); 2021 m. įvykdytos 5 konsultacijos, ateityje  numatyta  ir toliau organizuoti metodines konsultacijas, taip pat ir pareigybių aprašymų rengimo tema.

Apibendrinus per konsultacijas, telefonu ir el. p. dažniausiai užduodamus klausimus Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje paskelbti 67 klausimai ir atsakymai šia tematika.

Siekdami, kad pareigybių aprašymų rengimas įstaigoms būtų kuo sklandesnis procesas, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, raginame įstaigas atkreipti dėmesį į paminėtas dažniausiai daromas klaidas, sekti teisės aktų pasikeitimus. Rekomenduojame ir toliau dalyvauti Valstybės tarnybos departamento organizuojamose metodinėse konsultacijose, naudotis parengta ir Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje skelbiama informacija (https://vva.lrv.lt/lt/klausimai-atsakymai). Kylant neaiškumams ir nerandant atsakymo į rūpimus klausimus – pagal kompetenciją kreiptis į Valstybės tarnybos departamento specialistus konsultaciniu telefonu +370 5 271 7255ar elektroniniu paštu [email protected].