>
2023-12-05

Atliktas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo proceso monitoringas

Vadovaudamasi Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – Vertinimo tvarkos aprašas) 5 punktu, pagal kurį už valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo proceso monitoringą atsakinga Viešojo valdymo agentūra (toliau – VVA) bei vykdydama VVA 2023 metų veiklos plano tęstinės priemonės 01-002-11-01-01(TP): „Įgyvendinti valstybės politiką valstybės tarnybos srityje“ 3 veiksmą – vykdyti teisės aktų nuostatų valstybės tarnybos srityje įgyvendinimo monitoringą – VVA pagal Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (VATIS) esamus duomenis, pateiktus Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD), atliko valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo proceso monitoringą bei parengė ataskaitą.

VVA dalijasi valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo proceso monitoringo pagrindinėmis išvadomis:

  • Kasmetinio vertinimo metu vertinant 2022 m. tarnybinę veiklą, kaip ir 2021 m., didžioji dalis valstybės tarnautojų, tiesioginių vadovų vertinimu dirbo labai gerai. Taip įvertinti 18684 valstybės tarnautojai (82 proc. visų vertintų valstybės tarnautojų., atitinkamai mažėja gerai įvertintų valstybės tarnautojų –gerai įvertinti buvo 4073 (17,9 proc.) valstybės tarnautojai.
  • Tik 22 valstybės tarnautojų 2022 m. kasmetinė tarnybinė veikla buvo vertinta kaip nepatenkinama (0,1 proc. visų vertintų valstybės tarnautojų), tai rodo, kad valstybės tarnyboje pareigas eina tikrai kompetentingi, gebantys puikiai vykdyti savo funkcijas ir pasiekiantys puikių rezultatų valstybės tarnautojai.
  • Tiesioginių vadovų siūlymai, kasmetinio vertinimo metu įvertinus visų valstybės tarnautojų veiklą už 2022 m. labai gerai pasiskirstė taip:
    • pirmoje vietoje yra siūlymas nustatyti didesnę pareiginę algą – 13492 atvejai, kas sudaro 72 proc. visų labai gerai įvertintų valstybės tarnautojų,
    • antroje vietoje – iki 5 papildomų poilsio dienų suteikimas – 2976 (16 proc.),
    • trečioje vietoje – skirti nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio piniginę išmoką už asmeninį išskirtinį indėlį – 999 (5,3 proc.),
    • 511 valstybės tarnautojų pasiūlyta perkelti juos į aukštesnes pareigas (2,7 proc.), vardinė dovana –  336 valstybės tarnautojams (1,8 proc.), padėka – 307 valstybės tarnautojams (1,6 proc.) ir  mažiausiai – 63 valstybės tarnautojus pasiūlyta skatinti, taikant  priemonę –  finansuoti kvalifikacijos tobulinimą, kas sudaro 0,3 proc. nuo visų labai gerai įvertintų valstybės tarnautojų. Pažymėtina, kad toks skatinimo priemonių pasiskirstymo santykis buvo ir vertinant valstybės tarnautojų veiklą už 2020 –2021 m., t. y. jis išliko nepakitęs. 
  • 2022 m. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijose buvo vertinta 139 valstybės tarnautojų tarnybinė veikla, tai sudarė tik 0,6 proc. visų vertintų tarnautojų, atsižvelgiant į tai, darytina prielaida, kad valstybės tarnautojų veiklos vertinimas komisijose yra itin retai taikomas valstybės ir savivaldybės institucijose dėl daugiau laiko ir papildomos administracinės naštos reikalaujančios procedūros bei vertinimo komisijos išvados rekomendacinis pobūdžio. Todėl rengiant Valstybės tarnybos įstatymo naują redakciją vertinimo komisijose buvo atsisakyta.
  • Tiesioginių vadovų vertinimas tarp skirtingų pareigybių grupių pagal hierarchiją, t. y. tarp įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pasiskirstė beveik tolygiai, tiesioginiai vadovai apie 80 proc. siūlė jų veiklą įvertinti labai gerai (109 įstaigų vadovų –79,6 proc. ir 18575 karjeros valstybės tarnautojų – 82 proc.), atitinkamai šiek tiek mažiau nei 20 proc. buvo siūlyta jų veiklą įvertinti gerai (25 įstaigų vadovų – 18,2 proc. ir 4048 karjeros valstybės tarnautojų – 17,9 proc.), nepatenkinamai įvertintųjų itin nedaug – 19 karjeros tarnautojų – 0,08 proc. ir tik 2 įstaigos vadovai (buvo 2 atvejai tam pačiam vadovui veikla įvertinta nepatenkinamai), tačiau skaičiuojant nuo visų įvertintų įstaigos vadovų (137) tai sudaro 2,2 proc.
  • Labai gerai tiesioginiai vadovai daugiausiai įvertino struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojus (94 proc.) ir struktūrinių padalinių vadovus (86,2 proc.).  Mažiausiai labai gerai įvertintų valstybės tarnautojų buvo įstaigų vadovų pavaduotojų grupėje (78 proc.). Kasmetiniame vertinime už 2022 m. stebimas mažesnis atotrūkis tarp labai gerai įvertintų tarnautojų atskirose pareigybių grupėse, pvz., įstaigų vadovai labai gerai įvertinti beveik 80 proc. (79,6 proc.), jų pavaduotojai 78 proc., šiek tiek daugiau nei 80 proc. labai gerai įvertintų yra patarėjų – 2325 (82,6 proc.) ir specialistų – 12825 (80,7 proc.) grupėse.
  • Daugiausia labai gerai įvertintų valstybės tarnautojų buvo savivaldybių institucijose ir įstaigose – 95,3 proc. visų tose įstaigose vertintų valstybės tarnautojų, įstaigų grupėje teismai, prokuratūros – 91,9 proc., panašus labai gerai įvertintų valstybės tarnautojų procentas buvo įstaigose, pavaldžiose: Krašto apsaugos ministerijai (90 proc.), Teisingumo ministerijai (89,3 proc.), Sveikatos apsaugos ministerijai (88,5 proc.), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (87,4 proc.) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (87 proc.). Tuo tarpu mažiausiai labai gerai įvertintų valstybės tarnautojų buvo įstaigose, pavaldžiose Aplinkos ministerijai – 41 proc., ministrų valdymo sritims nepriskirtose valstybės institucijose ir įstaigose – 59,4 proc., ir įstaigose, pavaldžiose Susisiekimo ministerijai – 64 proc.
  • Daugiausia nepatenkinamai įvertintų valstybės tarnautojų buvo įstaigose, pavaldžiose Aplinkos ministerijai – 5, ministerijose – 4, savivaldybių institucijose ir įstaigose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje ir įstaigose, atskaitingose Vyriausybei – po 3 valstybės tarnautojus. Dažniausias siūlymas po nepatenkinamo veiklos vertinimo buvo nustatyti mažesnę pareiginę algą – 12 valstybės tarnautojų, kas sudarė 54,5 proc. visų nepatenkinamai vertintų valstybės tarnautojų arba 0,05 proc. visų valstybės tarnautojų, kurių tarnybinę veiklą vertino tiesioginiai vadovai.
  • 2023 m. vykusio neeilinio vertinimo metu tiesioginiai vadovai įvertino 6127 karjeros valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą, kas sudaro 24,9 proc. visų karjeros valstybės tarnautojų ir 3 įstaigos vadovų tarnybinę veiklą. Absoliuti dauguma vertintų valstybės tarnautojų (6120, iš jų 6117 karjeros valstybės tarnautojų ir 3 įstaigos vadovų) buvo įvertinti labai gerai, tai sudaro 99,8 proc. vertintų valstybės tarnautojų, iš jų dažniausias siūlymas, kaip ir kasmetinio vertinimo metu, buvo didinti pareiginę algą – 5408 karjeros valstybės tarnautojams (88,5 proc.) ir 3 įstaigos vadovams; 7 karjeros valstybės tarnautojų veikla įvertinta gerai ir 3 karjeros tarnautojų veikla įvertinta nepatenkinamai.
  • Už duomenų tvarkymą Valstybės tarnautojų registre (toliau – VATARAS) ir VATIS yra atsakingos įstaigos, todėl ataskaitai naudoti duomenys yra patikimi tiek, kiek teisingi yra įstaigų pateikti duomenys. Kaip rodo IRD pateikti duomenys, šioje ataskaitoje atlikta jų analizė, įstaigų personalo darbuotojai ne visada į VATIS suveda tikslius ir korektiškus duomenis dėl siūlymų valstybės tarnautojams, po atlikto jų veiklos vertinimo.
  • Nuo 2024-01-01 įsigalios naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuriame nemažai pakeitimų, susijusių su valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimu. Svarbiausi pokyčiai lyginant su esamu teisiniu reguliavimu:
    • praplečiama vertinimo skalė, atnaujinami galimi tarnybinės veiklos vertinimai: viršijanti lūkesčius, atitinkanti lūkesčius, iš dalies atitinkanti lūkesčius (atitinkamai pritaikant ir poveikio priemones), neatitinkanti lūkesčių;
    • atsisakoma valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijose;
    • valstybės tarnautojui, kuris nėra įstaigos vadovas, einamųjų metų užduotys ir vertinimo rodikliai nenustatomi.

 

Su valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo proceso monitoringo ataskaita galite susipažinti čia.