2022 m. sausio 14 d. keičiasi kai kurios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos
Nuo 2022 m. sausio 14 d. įsigalios Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) pakeitimai, kurių tikslas – tobulinti įstaigų vadovų karjeros valdymą, valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą, nustatyti lankstesnį valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymą.
Svarbiausi pokyčiai:
● VTĮ 11 straipsnio pakeitimas. Supaprastinama įstaigų vadovų atrankos tvarka tais atvejais, kai po centralizuoto konkurso atrenkamas tik vienas pretendentas.
Jei konkurse į vadovaujamąsias pareigas po vertinimo komisijoje yra tik vienas pretendentas, gavęs ne mažesnį negu Vyriausybės nustatytą bendrą minimalų įvertinimą, Valstybės tarnybos departamentas į pareigas priimančiam asmeniui teikia tik šio vieno pretendento kandidatūrą. Kadangi tokiu atveju į pareigas priimantis asmuo neturėtų galimybės pasirinkti tarp dviejų geriausiai centralizuotame konkurse įvertintų pretendentų, jam suteikiama diskrecijos teisė apsispręsti, ar priimti šį vieną pasiūlytą pretendentą į pareigas, ar ne.
● VTĮ 14 straipsnio pakeitimas. Nustatoma galimybė įstaigų vadovus antrai 5 metų kadencijai paskirti be konkurso.
Jei įstaigos vadovo tarnybinė veikla eitos kadencijos metu visuose atliktuose tarnybinės veiklos vertinimuose buvo įvertinta gerai ir / arba labai gerai, antrai kadencijai jis gali būti priimamas be konkurso.
● VTĮ 17 straipsnio pakeitimas. (įsigalioja nuo 2022 m. gegužės 1 d.) Reglamentuojamas valstybės tarnautojų, paskirtų (išrinktų) į valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų narius, darbo apmokėjimas.
Nustatyta, kad valstybės tarnautojams, kurie yra paskirti (išrinkti) valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų nariais, už šią veiklą apmokama ta pačia Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybės valdomos įmonės, jos dukterinės bendrovės lėšų kaip ir kitiems valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių kolegialių organų nariams, kurie nėra valstybės tarnautojai.
Sudaroma galimybė įstaigų vadovus ir karjeros valstybės tarnautojus išlaikyti valstybės tarnyboje – pasibaigus kadencijai siūlyti įstaigų vadovams ir karjeros valstybės tarnautojams eiti kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
● VTĮ 18 ir 19 straipsnių pakeitimas. Atsisakoma leidimų dirbti kitą darbą išdavimo procedūros.
Valstybės tarnautojams nebereikia gauti iš įstaigos, kurioje eina pareigas, leidimo dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, tačiau iškilus pagrįstų abejonių dėl kito darbo suderinimo su valstybės tarnautojo pareigomis, jis privalo į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikti informaciją apie kito darbo pobūdį ir vykdymo laiką. Taip pat, jeigu valstybės tarnautojas, užsiimantis kita veikla, mano, kad kita veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis, į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui raštu pateikia informaciją apie kitos veiklos pobūdį ir vykdymo laiką.
Atkreipiamas dėmesys, kad valstybės tarnautojui draudžiama užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia interesų konfliktą, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra kitas darbas ar kita veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ar kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla.
●VTĮ 21, 29 ir 49 straipsnių pakeitimas. Sudaryta galimybė karjeros valstybės tarnautoją laikinai perkelti į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, užtikrinant eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir iki perkėlimo turėtą pareiginę algą.
● VTĮ 27 straipsnio pakeitimas. Tobulinamos nuostatos dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo.
Valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai, valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga, taikant ne mažiau nei 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento. Ši nuostata taikoma vertinant 2021 metų valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą.
Taip pat valstybės tarnautojui gali būti nustatoma ir mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas.
● VTĮ 29 straipsnio pakeitimas. Atsisakoma pareiginės algos koeficientų apribojimų perkeliant į kitas valstybės tarnautojų pareigas
Perkeliant ar laikinai perkeliant į aukštesnes valstybės tarnautojo pareigas, taikomas ne mažiau nei 1 didesnis pareiginės algos koeficientas.
● VTĮ 30 straipsnio pakeitimas. Supaprastinamas priemokų skyrimas
Atsisakyta priemokų mokėjimo maksimalaus termino – 6 mėnesių. Nustatyta galimybė priemokas mokėti tol, kol tęsiasi (egzistuoja) priemokos skyrimo faktiniai pagrindai (pvz., pavaduojamas kitas valstybės tarnautojas, kurio pareigybė konkurso ar atrankos būdu vis dar neužimta, dėl papildomų užduočių atlikimo viršijamas įprastas darbo krūvis arba atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos).
● VTĮ 49 straipsnio pakeitimas. Įstaigų vadovams, kurių pareigybė naikinama, nustatoma galimybė juos perkelti į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
Siekiant lygiateisiškumo nustatyta, kad, naikinant ne tik karjeros valstybės tarnautojo, bet ir įstaigos vadovo, išskyrus įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigybę, įstaigos vadovas jo rašytiniu sutikimu būtų paskiriamas į lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo, o jei tokių nėra – į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
Karjeros valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Tarnybos laikas pratęsiamas dar vieneriems metams ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.
Taip pat yra ir daugiau pakeitimų, susijusių su tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimu, įspėjimu apie atsistatydinimą terminu ir kt. Juos rasite ČIA.