DUK
-
Naujos Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos įgyvendinimas 2
-
Pareigybių statuso keitimas ir su tuo susiję klausimai
2
-
1.
Dėl vidaus auditorių pareigybių statuso.
Pasidaliname Vidaus reikalų ministerijos 2023-09-22 raštu, kuriame buvo pateiktas atsakymas į Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos raštą „Dėl vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių neteisėtai vykdomo pareigybių naikinimo“.„Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo rašte „Dėl vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių neteisėtai vykdomo pareigybių naikinimo“ keliamus klausimus ir atkreipia Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos dėmesį į keletą aspektų:1. Lietuvos Respublikos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas yra pagrindinis įstatymas, kuris reglamentuoja vidaus kontrolės ir vidaus audito veiklą įskaitant ir vidaus auditoriaus statusą, kompetenciją, funkcijas. Šiuo aspektu Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatos, nustatančios vidaus auditoriaus teisinį statusą aptariamu aspektu yra specialiosios normos Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo ir/ar Lietuvos Respublikos Darbo kodekso normų atžvilgiu – tai yra kilus kolizijai tarp šių įstatymų reglamentuojant vidaus auditorių statusą, turi būti taikomos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo normos, o ne Valstybės tarnybos įstatymo ir/ar Darbo kodekso normos.2. Pagal šiuo metu galiojančio Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2 straipsnio 5 dalį vidaus auditorius – vidaus audito tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, arba kitą įstatymuose nustatytą statusą turintis asmuo, atliekantys vidaus auditą. Taigi šiuo metu vidaus auditorius gali turėti tiek valstybės tarnautojo, tiek ir darbuotojo pagal darbo sutartį statusą – pats faktas, kad asmuo nėra valstybės tarnautoju nereiškia, kad jis negali būti vidaus auditoriumi. Todėl ir jo statuso pasikeitimas iš valstybės tarnautojo į darbuotojo pagal darbo sutartį nereiškia, kad jis nustoja būti vidaus auditoriumi.3. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2009, kuriuo naujai išdėstoma įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią vidaus auditoriumi bus vidaus audito tarnybos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, arba kitą įstatymuose nustatytą statusą turintis asmuo, atliekantis vidaus auditą.Nuo kitų metų sausio 1 d. taip pat įsigalioja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2006, kuriuo keičiama Vietos savivaldos įstatymo 68 straipsnio 2 dalis, pagal kurią savivaldybės vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai bus darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.Atitinkamai priimant į pareigas naujus vidaus auditorius, jie negalės būti valstybės tarnautojais.4. Pabrėžtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio, nustatančio įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą, 8 dalis nustato, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose bus sudarytos komisijos, kurios peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir įvertina ar jos atitinka šiame įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo sąvoką. Valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės.Taigi Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio 8 dalies nuostatos yra valstybės tarnautojų statuso pakeitimą įgyvendinančios specialios nuostatos, todėl jomis ir turi būti vadovaujamasi keičiant asmenų teisinį statusą iš valstybės tarnautojo į darbuotojo pagal darbo sutartį.“Atnaujinta: 2023 09 25
-
2.
Pagal naują Valstybės tarnybos įstatymą mano pareigybė bus pakeista iš valstybės tarnautojo į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį. Mano stažas valstybės tarnyboje virš 30 metų ir kaip valstybės tarnautoja aš turiu 37 darbo dienas atostogų. Noriu paklausti, ar tapus dirbančia pagal darbo sutartį toje pačioje įstaigoje, man atostogos bus pradėtos skaičiuoti iš naujo t. y. gausiu tik 20 darbo dienų, ar man užskaitys stažą ir (pagal darbo kodeksą) pridės dienų?
Pasikeitus pareigybės statusui iš valstybės tarnautojo į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, Jūs būsite atleista iš valstybės tarnautojo pareigų ir Jūsų tarnybos santykiai bus nutraukti, Jums nebus taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Atostogos ir kitos soc. garantijos bus nustatomos pagal Darbo kodeksą (toliau – DK).
DK 126 str. 2 d. nustatyta, kad darbuotojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus, suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.
Taip pat pažymime, kad DK 138 str. 2 d. nustatyta, kad darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos. Papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai pagal kompetenciją yra teikę nuomonę (2019 m.), kad papildomų atostogų suteikimas, kuris priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamojo darbo stažo toje pačioje darbovietėje, turėtų būti siejamas su nepertraukiamu pareigų ėjimu toje pačioje darbovietėje, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu buvo eitos pareigos (valstybės tarnybos ar darbo sutartininko). Jeigu Jūsų pateiktu atveju valstybės tarnautojas ėjo valstybės tarnautojo pareigas 30 metų ir tuomet toje pačioje darbovietėje vietoj valstybės tarnautojo pareigų iškart pradėjo dirbti darbo sutarties pagrindu, nepertraukiamasis darbo stažas toje pačioje darbovietėje papildomoms atostogų dienoms gauti turėtų būti 30 metų.
Atkreiptinas dėmesys, kad LR Vyriausybėje 2023 m. spalio 11 d. užregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, reg. Nr. 23‑14258(3), kuriame numatyta, kad naikinant valstybės tarnautojo pareigybę ir jos vietoje steigiant darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybę, „išeitinė išmoka pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nemokamos, bet išsaugoma jo teisė į nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus nuo teisės į kasmetines atostogas įgijimo momento, išskyrus atvejus, kai jis faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti), kurios suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas. Darbuotojui, pradėjusiam darbą pagal darbo sutartį, kasmetinės atostogos suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, išsaugant iki tol įgytą darbo stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.“
Jei šis įstatymas bus priimtas, valstybės tarnautojo sukauptos kasmetinės atostogos (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus) bus perkeltos jam tęsiant darbo santykius toje pačioje įstaigoje pagal darbo sutartį, o valstybės tarnautojo stažas bus įskaitomas į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, stažą.
Atnaujinta: 2023 10 24
-
-
Pareigybių statuso keitimas ir su tuo susiję klausimai
2
