Formuluotė „arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas“ tinka pvz., Seimo kanceliarijos, vietos savivaldos, teismų valstybės tarnautojams, kurie valdžią įgyvendinantiems asmenims padeda atlikti jų funkcijas.

Atnaujinta: 2023 11 22

Duomenų apsaugos pareigūno (toliau – DAP) skyrimą, statusą, užduotis reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR).

Vadovaujantis BDAR 37 straipsnio 6 dalimi ir 38 straipsnio 6 dalimi, DAP gali būti duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo personalo narys arba atlikti užduotis pagal paslaugų teikimo sutartį. DAP gali vykdyti kitas užduotis ir pareigas. Duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas užtikrina, kad dėl bet kokių tokių užduočių ir pareigų nekiltų interesų konfliktas.

Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančio Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ).

Vadovaujantis nuo 2024-01-01 įsigaliosiančio VAĮ 2 straipsnio 18 dalimi, viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad DAP funkcijas galėtų atlikti ir darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Jeigu DAP atlieka ir kitas funkcijas, t. y. viešojo administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos VAĮ, jis turėtų būti valstybės tarnautoju.

Atnaujinta: 2023 11 06

Valstybės tarnybos įstatymo (redakcija nuo 2024-01-01) 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme.

Viešojo administravimo įstatymo (redakcija nuo 2024-01-01) 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (personalo administravimas, finansinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. To paties straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Administracinis reglamentavimas, vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi,  – viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus. Vadovaujantis šio straipsnio 9 dalimi, norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. 

Atsižvelgdami, į tai, kas išdėstyta, manytume, kad jeigu pareigybė būtų susijusi tik su ES struktūrinių ir kitų fondų parama ( kas pagal Viešojo administravimo įstatymą priskiriama vidaus administravimui), ir šias pareigas einantis asmuo rengtų tik individualius tarybos sprendimų projektus, susijusius tik su projektų valdymu (kas negalėtų būti pagal Viešojo administravimo įstatymą priskiriama viešojo administravimo sričiai – administracinis reglamentavimas), toks pareigybės aprašymas galėtų būti vertinamas, kaip darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybės aprašymu.

Atnaujinta: 2023 10 30

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 8 dalyje reglamentuota, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi, peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė.

 Valstybės tarnybos įstatymo, įsigaliosiančio nuo 2024 m. sausio 1 d., 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme. Viešojo administravimo įstatymo redakcijoje nuo 2024 m. sausio 1 d. vidaus administravimo apibrėžimas yra toks – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (personalo administravimas, finansinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytume, kad  įstaigos vadovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi, turėtų keisti tik vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statusą, kiti valstybės tarnautojai, atliekantys viešojo administravimo funkcijas, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, turėtų išlaikyti valstybės tarnautojo statusą. Manytume, kad reikėtų įvertinti, ar pareigybės aprašyme nustatytos tik vidaus administravimo funkcijos. Taip pat manytume, kad valstybės tarnautojo, kuris vykdo viešojo administravimo funkcijas, pareigybės aprašyme galėtų būti nustatytos papildomos vidaus administravimo funkcijos, jei toms funkcijoms vykdyti nėra paskirtas atskiras asmuo, nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies.

Atnaujinta: 2023 10 10

Šiuo metu rengiant pareigybių aprašymus, manytume, turi būti vadovaujamasi dabar galiojančia Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, taip pat dabar galiojančia Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – Metodika), kadangi nauja minėtų teisės aktų redakcija įsigalios 2024-01-01.

Pažymėtina, kad nutarime dėl Metodikos patvirtinimo turėtų būti nustatytas naujos Metodikos nuostatų įgyvendinimas, t. y., kurie pareigybių aprašymai turės bus aprašomi ir vertinami pagal nuo 2024-01-01 įsigaliosiančią Metodiką.

Atnaujinta: 2023 10 10

2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai, įstaigose sudarytos komisijos peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes. Naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant naujai apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė.

Valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme. Pastarajame įtvirtinta, kad personalo administravimas, buhalterinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla yra laikoma įstaigos vidaus administravimo veikla ir šias funkcijas turi atlikti ne valstybės tarnautojai. Valstybės tarnautojais nutarta palikti už korupcijos prevenciją atsakingus tarnautojus ir teisinio atstovavimo funkcijas atliekančius tarnautojus. Vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statusas bus keičiamas į dirbančius pagal darbo sutartis.

Vidaus reikalų ministerija planuoja šiais metais parengti rekomendacijas dėl valstybės tarnautojų pareigybių, kurios turės būti keičiamos į darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.

Atnaujinta: 2023 08 25