Pagal Valstybės tarybos įstatymo 34 str. 4 d. laikino valstybės tarnautojo tarnybos laikas, jeigu atitinka šioje dalyje nustatytas sąlygas, gali būti pratęstas tik iki jo priėmimo į pareigas termino pabaigos. Ši norma pradedama taikyti nuo 2024-01-01, todėl nuo 2024-01-01 kuo skubiau reikėtų įforminti pakaitinių (laikinųjų) valstybės tarnautojų tarnybos laiko pratęsimą.

Pratęsus pakaitinių (laikinųjų) valstybės tarnautojų tarnybos laiką, juos šiam (pratęstam) laikui esant poreikiui, galima perkelti tarnybinio kaitumo būdu į kito laikinai pareigų negalinčio eiti valstybės tarnautojo pareigas.

Atnaujinta: 2023 11 22

LR Vyriausybėje 2023 m. spalio 11 d. užregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, reg. Nr. 23‑14258(3), kuriame numatyta, kad naikinant valstybės tarnautojo pareigybę ir jos vietoje steigiant darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybę, „išeitinė išmoka pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nemokamos, bet išsaugoma jo teisė į nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus nuo teisės į kasmetines atostogas įgijimo momento, išskyrus atvejus, kai jis faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti), kurios suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas. Darbuotojui, pradėjusiam darbą pagal darbo sutartį, kasmetinės atostogos suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, išsaugant iki tol įgytą darbo stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.“ 

Jei šis įstatymas bus priimtas, valstybės tarnautojo sukauptos kasmetinės atostogos (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus) bus perkeltos jam tęsiant darbo santykius toje pačioje įstaigoje pagal darbo sutartį, o valstybės tarnautojo stažas bus įskaitomas į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, stažą.

Atnaujinta: 2023 10 24

Iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai atsistatydina savo noru. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priimantį asmenį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai jį į pareigas priimantis asmuo sutinka įspėjimo terminą trumpinti. Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po to valstybės tarnautojas prašymą atsistatydinti savo noru gali atšaukti tik su jį į pareigas priimančio asmens sutikimu.

VTĮ 48 straipsnyje reglamentuota, pagal kokius pagrindus atleistiems valstybės tarnautojams mokamos išeitinės išmokos, išeitinių išmokų dydžiai ir jų mokėjimo tvarka. Subjektai, kuriems mokomos išeitinės išmokos, nurodyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. VTĮ 48 straipsnyje nenustatyta, jog valstybės tarnautojui, atleidžiamam pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kai atsistatydina savo noru, turėtų būti išmokama išeitinė išmoka, taigi atleidžiant šiuo pagrindu išeitinė išmoka nepriklauso ir nėra mokama.

Tuo tarpu naujos redakcijos VTĮ, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1d., 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui atleidimo dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kai valstybės tarnautojas atsistatydina iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (savo noru) dėl to, kad nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną, partnerį), kuris turi individualųjį pagalbos poreikį. Prašymo atsistatydinti savo noru pateikimo terminai išlieka tokie patys kaip ir dabar galiojančiame VTĮ: naujos redakcijos VTĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priimantį asmenį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai jį į pareigas priimantis asmuo sutinka įspėjimo terminą trumpinti. Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po to valstybės tarnautojas prašymą atsistatydinti savo noru gali atšaukti tik su jį į pareigas priimančio asmens sutikimu.

Atnaujinta: 2023 10 10

Naujame Valstybės tarnybos įstatyme nebeliko šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 49 str. 3 d. nustatytų garantijų. Naujo Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, taigi valstybės tarnautojams bus taikomos Darbo kodekso ar kitų teisės aktų nuostatomis. Iki įstatymo įsigaliojimo (2024-01-01) gal būt bus priimtos kolektyvinės sutartys ar kt. teisės aktai, kuriuose galimai būtų nustatytos tam tikros valstybės tarnautojų garantijos.

Atnaujinta: 2023 09 12

Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančio naujo Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 34 straipsnio 5 dalyje, skirtingai nei šio straipsnio 4 dalyje, nenustatyta tarnybos pratęsimo procedūra. Manytume, kad  Jūsų nurodytu atveju, kai teismo kancleriui sukaks 65 m. ir jeigu jis nuspręs eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo priimtas, pabaigos, jei kancleris atitiks VTĮ 34 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jis apie savo sprendimą turėtų informuoti asmenį, jį priimantį į pareigas ir tokiu atveju pakaktų pažymėti VATARE apie kanclerio tarnybos (pareigų ėjimo) pratęsimą.

Atnaujinta: 2023 09 25