Formuluotė „arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas“ tinka pvz., Seimo kanceliarijos, vietos savivaldos, teismų valstybės tarnautojams, kurie valdžią įgyvendinantiems asmenims padeda atlikti jų funkcijas.

Atnaujinta: 2023 11 22

Duomenų apsaugos pareigūno (toliau – DAP) skyrimą, statusą, užduotis reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR).

Vadovaujantis BDAR 37 straipsnio 6 dalimi ir 38 straipsnio 6 dalimi, DAP gali būti duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo personalo narys arba atlikti užduotis pagal paslaugų teikimo sutartį. DAP gali vykdyti kitas užduotis ir pareigas. Duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas užtikrina, kad dėl bet kokių tokių užduočių ir pareigų nekiltų interesų konfliktas.

Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančio Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ).

Vadovaujantis nuo 2024-01-01 įsigaliosiančio VAĮ 2 straipsnio 18 dalimi, viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad DAP funkcijas galėtų atlikti ir darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Jeigu DAP atlieka ir kitas funkcijas, t. y. viešojo administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos VAĮ, jis turėtų būti valstybės tarnautoju.

Atnaujinta: 2023 11 06

Valstybės tarnybos įstatymo (redakcija nuo 2024-01-01) 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme.

Viešojo administravimo įstatymo (redakcija nuo 2024-01-01) 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (personalo administravimas, finansinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. To paties straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Administracinis reglamentavimas, vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi,  – viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus. Vadovaujantis šio straipsnio 9 dalimi, norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. 

Atsižvelgdami, į tai, kas išdėstyta, manytume, kad jeigu pareigybė būtų susijusi tik su ES struktūrinių ir kitų fondų parama ( kas pagal Viešojo administravimo įstatymą priskiriama vidaus administravimui), ir šias pareigas einantis asmuo rengtų tik individualius tarybos sprendimų projektus, susijusius tik su projektų valdymu (kas negalėtų būti pagal Viešojo administravimo įstatymą priskiriama viešojo administravimo sričiai – administracinis reglamentavimas), toks pareigybės aprašymas galėtų būti vertinamas, kaip darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybės aprašymu.

Atnaujinta: 2023 10 30

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 8 dalyje reglamentuota, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi, peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė.

 Valstybės tarnybos įstatymo, įsigaliosiančio nuo 2024 m. sausio 1 d., 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme. Viešojo administravimo įstatymo redakcijoje nuo 2024 m. sausio 1 d. vidaus administravimo apibrėžimas yra toks – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (personalo administravimas, finansinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytume, kad  įstaigos vadovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi, turėtų keisti tik vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statusą, kiti valstybės tarnautojai, atliekantys viešojo administravimo funkcijas, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, turėtų išlaikyti valstybės tarnautojo statusą. Manytume, kad reikėtų įvertinti, ar pareigybės aprašyme nustatytos tik vidaus administravimo funkcijos. Taip pat manytume, kad valstybės tarnautojo, kuris vykdo viešojo administravimo funkcijas, pareigybės aprašyme galėtų būti nustatytos papildomos vidaus administravimo funkcijos, jei toms funkcijoms vykdyti nėra paskirtas atskiras asmuo, nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies.

Atnaujinta: 2023 10 10

Šiuo metu rengiant pareigybių aprašymus, manytume, turi būti vadovaujamasi dabar galiojančia Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, taip pat dabar galiojančia Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – Metodika), kadangi nauja minėtų teisės aktų redakcija įsigalios 2024-01-01.

Pažymėtina, kad nutarime dėl Metodikos patvirtinimo turėtų būti nustatytas naujos Metodikos nuostatų įgyvendinimas, t. y., kurie pareigybių aprašymai turės bus aprašomi ir vertinami pagal nuo 2024-01-01 įsigaliosiančią Metodiką.

Atnaujinta: 2023 10 10

2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai, įstaigose sudarytos komisijos peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes. Naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant naujai apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė.

Valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme. Pastarajame įtvirtinta, kad personalo administravimas, buhalterinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla yra laikoma įstaigos vidaus administravimo veikla ir šias funkcijas turi atlikti ne valstybės tarnautojai. Valstybės tarnautojais nutarta palikti už korupcijos prevenciją atsakingus tarnautojus ir teisinio atstovavimo funkcijas atliekančius tarnautojus. Vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statusas bus keičiamas į dirbančius pagal darbo sutartis.

Vidaus reikalų ministerija planuoja šiais metais parengti rekomendacijas dėl valstybės tarnautojų pareigybių, kurios turės būti keičiamos į darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.

Atnaujinta: 2023 08 25

Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje (redakcija įsigaliosianti nuo 2024-01-01) nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama, jeigu jis ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina valstybės tarnautojo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

Atkreipiame dėmesį, kad 6 mėnesių terminas skaičiuojamas per kalendorinius metus, o buvimas vaiko priežiūros atostogose nelaikomas pareigų ėjimu.

Atsižvelgdami į tai, manytume, jeigu Jūs po vaiko priežiūros atostogų grįžote į pareigas tik 2023-10-01 (t. y. nuo 2023-01-01 iki 2023-09-30 buvote vaiko priežiūros atostogose), Jums 2024 m. neturėtų būti atliekamas kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas už 2023 metus.

Atnaujinta: 2023 11 14

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, savivaldybės kontrolieriui netaikomas šio įstatymo 18 straipsnis ,,Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas“. Atsižvelgiant į tai, 2023 metais inicijuoti savivaldybės kontrolieriui 360 laipsnių kompetencijų vertinimą nereikia.

Atnaujinta: 2023 10 04

Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje (redakcija įsigaliosianti nuo 2024-01-01) nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama, jeigu jis ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina valstybės tarnautojo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

Atsižvelgdami į tai, manytume, jeigu Jūs įstaigoje pareigas eisite ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius (2023 m.) metus (neskaičiuojant laikotarpio, kai būsite vaiko priežiūros atostogose), Jums 2024 m. turėtų būti atliekamas kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas.

Atnaujinta: 2023 10 04

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuos nuo 2024-01-01 įsigaliosiančio Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnis.

Vadovaujantis minėto įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, kaip ir dabar, bus vertinama įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir laikinųjų (pakaitinių) valstybės tarnautojų tarnybinė veikla.

Skirtingai nei šiuo metu, įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas bus įvertinti jo kompetenciją ir pasiektus rezultatus įgyvendinant susitarimą dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų (toliau – susitarimas). Tuo tarpu karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu bus įvertinama jų kompetencija ir pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai.

Kaip matyti, nuo 2024 m. karjeros valstybės tarnautojų atžvilgiu nebelieka gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertinimo, taip pat bus vertinami pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, tačiau ne vykdant nustatytas užduotis, o valstybės tarnautojui įgyvendinant tarnybinės veiklos lūkesčius (užduotys nebus nustatomos). Taip pat ir įstaigos vadovo atveju, t. y. nebebus vertinami gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o pasiekti rezultatai bus vertinami įgyvendinant susitarimą, o ne vykdant jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis.

Keičiasi ir įvertinimo būdai, t. y. įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar laikinojo valstybės tarnautojo vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti taip: 1) viršijanti lūkesčius (dabar – „labai gerai“); 2) atitinkanti lūkesčius (dabar – „gerai“); 3) iš dalies atitinkanti lūkesčius (naujas); 4) neatitinkanti lūkesčių (dabar – „nepatenkinamai“).

Pažymėtina, kad dviem tarnybinės veiklos įvertinimo atvejais valstybės tarnautojo teisinė padėtis nesikeičia, t. y. valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip atitinkančią lūkesčius ir kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius. Tačiau pastaruoju atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, nors jo teisinė padėtis ir nesikeičia, tačiau valstybės tarnautojui turi būti nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas.

Tuo tarpu kitais atvejais, t. y. valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip viršijančią lūkesčius (Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 8 dalis) arba neatitinkančią lūkesčių (Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalis), kaip ir dabar, yra teikiami atitinkami pasiūlymai.

Atvejai, kai į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovo sprendimu gali būti atliekamas neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, iš esmės nesikeičia, t. y. neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas galės būti atliekamas: 1) tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu, susijusiu su valstybės tarnautojo veiklos rezultatais (dabar susijusiu su valstybės tarnautojo kvalifikacija ir gebėjimais atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas); 2) valstybės tarnautojo prašymu nustatyti jam didesnį pareiginės algos koeficientą; 3) karjeros valstybės tarnautojo prašymu perkelti jį į aukštesnes pareigas; 4) kai eilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu valstybės tarnautojo tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių ir buvo sudarytas jo tarnybinės veiklos gerinimo planas.

Atnaujinta: 2023 09 13

Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančio Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį, valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, turės teisę kreiptis į valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį arba jo įgaliotą asmenį, ir prašyti (pateikiant rašytinį prašymą) įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą.

Pažymime, kad jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo padarys išvadą, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas turės atlikti pakartotinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą.

Tuo atveju, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens (jo įgalioto asmens) išvada dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo valstybės tarnautojo netenkins, šią išvadą jis turės teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Atnaujinta: 2023 09 13

Pažymime, kad Viešojo valdymo agentūra turi teisę teikti konsultacijas klausimais, susijusiais su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatų taikymu, todėl dėl Jūsų paklausime išdėstytų klausimų, susijusių su darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skatinimu nepasisakome.

VTĮ 27 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama, kaip valstybės tarnautojas, jo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai, gali būti skatinamas, t. y. jam nustatant didesnę pareiginę algą, perkeliant į aukštesnes pareigas, taip pat padėka, vardine dovana, nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, suteikiant iki 5 mokamų papildomų poilsio dienų arba sutrumpinant darbo laiką, finansuojant kvalifikacijos tobulinimą. Be kita ko, valstybės tarnautojams už atliktą vienkartinę ypatingos svarbos užduotį gali būti skiriama vienkartinė piniginė išmoka pagal Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 „Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas.

VTĮ 31 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, – atitinkamai Vyriausybė konkrečios valdymo srities ministro teikimu arba savivaldybės meras gali skatinti VTĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgdami į VTĮ reglamentavimą, manome, kad šiuo metu nėra galimybės (teisinio pagrindo) valstybės tarnautojus skatinti kitomis nei VTĮ arba kituose teisės aktuose numatytomis skatinimo priemonėmis, tačiau atkreipiame dėmesį, kad tokia galimybė yra numatyta nuo 2024-01-01 įsigaliosiančiame VTĮ.

Vadovaujantis naujos VTĮ redakcijos, įsigaliosiančios 2024 m. sausio 1 d., 18 straipsnio 8 dalimi, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu 1) valstybės tarnautojui, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas, arba 2) valstybės tarnautojui gali būti taikomos VTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos skatinimo priemonės (padėka; nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip du kartus per kalendorinius metus); suteikiant iki 5 mokamų papildomų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 mokamų papildomų poilsio dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką; vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka; finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus), arba 3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymuose yra nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, arba 4) valstybės tarnautojui gali būti taikomos kitos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje nustatytos skatinimo priemonės.

Taigi, nuo 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai VTĮ redakcijai, bus galimybė ir teisinis pagrindas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip viršijančią lūkesčius jį skatinti taip pat ir kitomis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje nustatytomis skatinimo priemonėmis.

Atnaujinta: 2023 09 13

Valstybės tarybos įstatymo 5 str. 5 d. formuluotė „kitais atvejais turi teisę“ gali apimti tuos atvejus, kai pvz., kyla įtarimų dėl asmens nepriekaištingos reputacijos, pvz., asmuo deklaracijoje nurodė, kad neteistas, o žiniasklaidoje pasirodo kita informacija. Nors tokia pareigybė ir nėra įtraukta į sąrašą pareigybių, dėl kurių teikiamas prašymas Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 17 str. 5 d., tačiau kyla įtarimų dėl asmens nepriekaištingos reputacijos.

Atnaujinta: 2023 11 22

Diplomų, diplomų priedėlių ir studijų pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V-362 ,, Dėl Diplomų, diplomų priedėlių ir studijų pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarkos aprašo ir diplomo priedėlio pildymo rekomendacijų patvirtinimo“, 17 punkte nustatyta, kad asmenims, vietoj prarasto išsilavinimo dokumento, išduodamas dublikatas. Jeigu asmens prarasto arba sugadinto išsilavinimo dokumento blankas nebenaudojamas, vietoj jo išduodamas aukštosios mokyklos nustatytos formos išsilavinimo dokumento dublikatas. 

Atsižvelgdami į tai, manytume, kad vietoj prarasto diplomo, pretenduojant į valstybės tarnautojo pareigas, turėtų būti pateiktas diplomo dublikatas.

Atnaujinta: 2023 09 15

Ne, įstaigų vadovams išbandymo termino institutas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme nenustatytas (toliau – VTĮ). Išbandymo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai, galės būti nustatomas tik karjeros valstybės tarnautojams ir laikiniesiems valstybės tarnautojams (VTĮ 11 str. 6 d.) siekiant patikrinti, ar asmuo yra tinkamas eiti valstybės tarnautojo pareigas ir ar valstybės tarnautojo pareigos tinka asmeniui.

Atnaujinta: 2023 08 25

Savivaldybės kontrolieriams netaikoma VTĮ 13 str. 4 d. (nesudaromas susitarimas), todėl netaikoma ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 str. 13 d.  ta apimtimi, kad su iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas, taikomas likusiai kadencijos daliai. Tačiau Savivaldybės kontrolieriui, kaip ir kitiems įstaigos vadovams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 str. 13 d. nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą.

Naujos redakcijos VTĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, valstybės tarnautojų pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Įstaigų vadovų pareiginė alga nustatoma pagal pareigybei šio įstatymo 2 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos veiklos pobūdį, jos dydį, santykį su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribas, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčiais. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginės algos koeficientą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, manytume, kas Savivaldybės kontrolieriui pareiginė alga nustatoma pagal VTĮ 20 str. 1 d., vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčiais: Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčių aprašo patvirtinimo (lrs.lt).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad  naujos redakcijos VTĮ 21 str. 3 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojams, išskyrus įstaigų vadovus, priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos. Vadinasi, įstaigos vadovams priedas už tarnybos stažą nebus mokamas.

Atnaujinta: 2023 11 22

Vadovaujantis nuo 2024-01-01 įsigaliosiančio naujo Valstybės tarybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 puntu bei 21 straipsnio 3 dalimi priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą įstaigos vadovams nemokamas. Taigi savivaldybės kontrolieriui ir savivaldybės administracijos direktoriui priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nepriklausys.

Atnaujinta: 2023 11 06

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio 13 dalis nustato, kad su iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytai kadencijai priimtais į pareigas įstaigų vadovais sudaromas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas susitarimas, taikomas likusiai kadencijos daliai ir nustatomas pareiginės algos koeficientas pagal naujojo Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos įstatymo 2 priede konkretus koeficientas nustatytas tik Seimo kancleriui, Vyriausybės kancleriui ir Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui. Kitiems įstaigos vadovams konkretus koeficientas nustatomas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčiais. 

Įstaigų vadovams įstatymo nuostatos dėl pareiginės algos perskaičiavimo de facto nėra itin aktualios, nes jiems koeficientas bus nustatomas iš naujo. Vadovaujantis konstituciniu principu, kad už tą patį darbą turi būti mokamas toks pats atlyginimas, naujai nustatomas darbo užmokestis įstaigos vadovui mažėti neturėtų.

Atnaujinta: 2023 10 12

Teikiame su Vidaus reikalų ministerija suderintą nuomonę.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 10 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir 20 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytus atvejus.

Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatą, kad įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, tuo atveju, kai perskaičiavus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientą, pareiginė alga sumažėja, manytume, kad koeficiento šimtąsias dalis galima būtų padidinti į teigiamą pusę, pvz., tarnautojo pareiginė alga yra 1580€. Jo naujas koeficientas, suapvalinus jį iki šimtųjų dalių, gaunasi 0,88, o tai yra 1571,15€ (8,85€ mažiau), todėl siūlytume koeficientą skaičiuoti ne 0,88, o 0,89, tada tarnautojo pareiginė alga būtų  €1589, t. y., iki šio įstatymo įsigaliojimo tarnautojui nustatyta pareiginė alga nesumažėtų.

Atnaujinta: 2023 08 25

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (1.785,4 Eur). Gautas koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių.

Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis šia nuostata, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalies 1 punkte, kai valstybės tarnautojų tarnybinė veikla įvertinama  kaip „neatitinkanti lūkesčių“  ir nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas bei 20 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytus atvejį, kai valstybės tarnautojas perkeliamas į žemesnes pareigas ir jam nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas.

Pažymėtina, kad valstybės tarnautojams pareiginė alga gali būti padidinama tik vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 8 dalies 1 punktu, kai valstybės tarnautojų tarnybinė veikla įvertinama  kaip „viršijanti lūkesčius“ bei 20 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas perkeliamas į aukštesnes ar lygiavertes pareigas su pavaldžiais asmenimis.  

Atnaujinta: 2023 11 07

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje reglamentuota, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 1–5, 9–14 punktuose nurodytiems valstybės tarnautojams ir asmenims, kurių tarnybos Lietuvos valstybei stažas įsigaliojus šiam įstatymui yra didesnis negu 20 metų, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis procentais yra fiksuojamas ir yra lygus šio įstatymo įsigaliojimo dieną sukauptam priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui procentais. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis nekinta ir šio dydžio priedas už iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sukauptą tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra mokamas tol, kol jie eina pareigas valstybės tarnyboje. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis išlieka ir jiems grįžus į valstybės tarnybą. Šios dalies nuostatos taikomos ir asmenims, ėjusiems šioje dalyje nurodytas pareigas ir priimtiems į valstybės tarnautojo pareigas iki ar po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Taigi, jeigu valstybės tarnautojui 2024 m. sausio 1 d. priklausys, pavyzdžiui, 30 proc. priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, tai šis dydis toks ir išliks bei turės būti fiksuojamas.

Atnaujinta: 2023 08 25

Pareiginės algos didėjimo mechanizmas išlieka tapatus tam, koks ir buvo, t. y. pagal Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 18 straipsnį atlikus tarnybinės veiklos vertinimą ar pagal įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus laikinai perkėlus į aukštesnes pareigas ar lygiavertes pareigas su pavaldžiais asmenimis.

Atnaujinta: 2023 08 25

Pažymime, kad šiuo atveju valstybės tarnautojai perkeliami vadovaujantis ne Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ), o Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis. Taigi, šių valstybės tarnautojų, kurie sutiko būti perkelti į instituciją Y, pareigybės nėra naikinamos, jos yra perkeliamos į kitą įstaigą, pastarajai perduotoms funkcijoms vykdyti.
Šiuo atveju valstybės tarnautojų perkėlimą ir jiems taikomas garantijas reglamentuoja DK 51 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas, naujasis darbdavys (institucija Y) po perkėlimo turi perimti visas perkeltų valstybės tarnautojų ankstesniojo darbdavio teises ir pareigas, egzistuojančias perdavimo momentu. Atkreiptinas dėmesys, kad perimti darbo santykiai turi tęstis tokiomis pačiomis sąlygomis.
Iš to seka, kad valstybės tarnautojai, sutikę eiti pareigas institucijoje Y, turi pagrįstą lūkestį, kad jų darbo sąlygos nesikeis ir jiems bus pasiūlytos lygiavertės pareigos.
Pareigos būtinai su įspėjimu pateikti ir pareigybės aprašymą nėra nustatyta. Tačiau, neteikiant įspėjimo kartu su pareigybės aprašymu tų pareigų, kurias siūloma eiti, išlieka tikimybė, kad valstybės tarnautojas, gavęs pareigybės aprašymą, nebesutiks eiti siūlomų konkrečių pareigų.
Valstybės tarnautojų, jų sutikimu perkeltų į instituciją Y, darbo sąlygos ir padėtis negali pablogėti. Taigi, institucija Y įgyja pareigą valstybės tarnautojui suteikti iki perkėlimo sukauptas kasmetines ir papildomas atostogas bei kitas naudas. Kitaip tariant, su perkeliamu valstybės tarnautoju neturi būti atsiskaitoma taip, kaip pavyzdžiui, su tarnybinio kaitumo būdu į kitą įstaigą perkeliamu valstybės tarnautoju. Šiuo atveju, iš institucijos X į instituciją Y perkeliamiems valstybės tarnautojams turėtų būti išmokėtas perkėlimo dieną jiems priklausantis darbo užmokestis, o nepanaudotos atostogos persikelti.
 

Atnaujinta: 2023 09 27

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, neturintys aukštojo išsilavinimo, eina pareigas tol, kol jiems sukanka 65 metai. Aukštojo išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai negali būti perkeliami į kitas valstybės tarnautojo pareigas, jų valstybės tarnybos laikas negali būti pratęsiamas.

Atnaujinta: 2023 08 25

Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą jo sutikimu gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas pratęsiamas dar vieneriems metams ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.

Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai jam sukanka 65 metai arba pasibaigia valstybės tarnybos pratęsimo terminas.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 (toliau – VTĮ pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 2024 m. sausio 1 d.) į pareigas priimti valstybės tarnautojai, neturintys aukštojo išsilavinimo, eina pareigas tol, kol jiems sukanka 65 metai. Aukštojo išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai negali būti perkeliami į kitas valstybės tarnautojo pareigas, jų valstybės tarnybos laikas negali būti pratęsiamas.

Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 arba 14 punkte nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui atleidimo dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Jūsų minimu atveju, vieneriems metams pratęsus tarnybą valstybės tarnautojui, kuriam 2023 metais sukanka 65 metai ir kuris neturi pareigybei reikalingo išsilavinimo, šis valstybės tarnautojas turės būti atleistas 2024 m. sausio 1 d. dviem – naujos redakcijos VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir VTĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies – pagrindais. Atleidimo iš pareigų dieną jam turės būti išmokėta 2 mėn. jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Atnaujinta: 2023 08 25

Naujos redakcijos VTĮ (toliau – VTĮ) keičiama nepriekaištingos reputacijos apibrėžtis. VTĮ 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, kad valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 10 metų arba pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 8 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai.

VTĮ 5 straipsnio 5 dalyje numatyta prievolė valstybės tarnautojus į pareigas priimantiems asmenims užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Atlikdamas šioje dalyje nustatytą pareigą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais privalo, o kitais atvejais turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybių valdomas įmones, kad šios pateiktų apie asmenį, siekiantį tapti valstybės tarnautoju, jų turimą informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje. Institucijos, įstaigos ir įmonės šią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Tokia VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto redakcija „Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų, gautų šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų“ įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad VTĮ 5 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtiems valstybės tarnautojams taikomi tik tais atvejais, kai faktai ar aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojai gali būti pripažinti neatitinkančiais šių reikalavimų, bus įvykę po šio įstatymo įsigaliojimo. Vadinasi, pareigas einantiems valstybės tarnautojams minėta nauja norma bus taikoma tik tais atvejais, kai faktai, dėl kurių valstybės tarnautojas nebus laikomas nepriekaištingos reputacijos, įvyks po įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2025 m. sausio 1 d. Jūsų minimu atveju valstybės tarnautojas galės toliau eiti pareigas, pagrindo jį atleisti nebus.

Atnaujinta: 2023 08 25

Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d. (toliau – VTĮ), 6 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė valstybės tarnautojams eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį, ir (ar) užsiimti kita finansiškai atlygintina veikla, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, kaip ji apibrėžta VTĮ 6 straipsnio 3 dalyje. VTĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas valstybės tarnautojams eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jie eina valstybės tarnautojo pareigas, kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, veiklos pobūdžio, ar užsiimti kita veikla taikomas tik tuo atveju, jeigu tai sukelia interesų konfliktą, sudaro prielaidas tarnybinę padėtį panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra pareigos, darbas ar veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdinius įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos. 

Valstybės tarnautojas galės eiti dvejas (ar daugiau) valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį toje pačioje įstaigoje, jei atitiks aukščiau paminėtas sąlygas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju, vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – DK) 113 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, turės būti nustatomas individualus darbo laiko režimas, o pagal DK 114 straipsnio 2 punkto nuostatas tokio tarnautojo darbo laikas per darbo dieną negalės būti ilgesnis kaip dvylika valandų.

Atnaujinta: 2023 10 10

Taip, galėsite, tačiau atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju turėtų būti nustatomas atskiras darbo grafikas ir bendra darbo valandų trukmė neturėtų viršyti 12 valandų per dieną (Darbo kodekso 114 straipsnio 2 punktas).

Atnaujinta: 2023 10 24

Atnaujinta: 2023 09 25

Pasikeitus pareigybės statusui iš valstybės tarnautojo į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, Jūs būsite atleista iš valstybės tarnautojo pareigų ir Jūsų tarnybos santykiai bus nutraukti, Jums nebus taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Atostogos ir kitos soc. garantijos bus nustatomos pagal Darbo kodeksą (toliau – DK).

DK 126 str. 2 d. nustatyta, kad darbuotojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus, suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.

Taip pat pažymime, kad DK 138 str. 2 d. nustatyta, kad darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos. Papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai pagal kompetenciją yra teikę nuomonę (2019 m.), kad papildomų atostogų suteikimas, kuris priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamojo darbo stažo toje pačioje darbovietėje, turėtų būti siejamas su nepertraukiamu pareigų ėjimu toje pačioje darbovietėje, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu buvo eitos pareigos (valstybės tarnybos ar darbo sutartininko). Jeigu Jūsų pateiktu atveju valstybės tarnautojas ėjo valstybės tarnautojo pareigas 30 metų ir tuomet toje pačioje darbovietėje vietoj valstybės tarnautojo pareigų iškart pradėjo dirbti darbo sutarties pagrindu, nepertraukiamasis darbo stažas toje pačioje darbovietėje papildomoms atostogų dienoms gauti turėtų būti 30 metų.

Atkreiptinas dėmesys, kad LR Vyriausybėje 2023 m. spalio 11 d. užregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, reg. Nr. 23‑14258(3), kuriame numatyta, kad naikinant valstybės tarnautojo pareigybę ir jos vietoje steigiant darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybę, „išeitinė išmoka pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nemokamos, bet išsaugoma jo teisė į nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus nuo teisės į kasmetines atostogas įgijimo momento, išskyrus atvejus, kai jis faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti), kurios suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas. Darbuotojui, pradėjusiam darbą pagal darbo sutartį, kasmetinės atostogos suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, išsaugant iki tol įgytą darbo stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.“ 

Jei šis įstatymas bus priimtas, valstybės tarnautojo sukauptos kasmetinės atostogos (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus) bus perkeltos jam tęsiant darbo santykius toje pačioje įstaigoje pagal darbo sutartį, o valstybės tarnautojo stažas bus įskaitomas į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, stažą.

Atnaujinta: 2023 10 24

Pagal Valstybės tarybos įstatymo 34 str. 4 d. laikino valstybės tarnautojo tarnybos laikas, jeigu atitinka šioje dalyje nustatytas sąlygas, gali būti pratęstas tik iki jo priėmimo į pareigas termino pabaigos. Ši norma pradedama taikyti nuo 2024-01-01, todėl nuo 2024-01-01 kuo skubiau reikėtų įforminti pakaitinių (laikinųjų) valstybės tarnautojų tarnybos laiko pratęsimą.

Pratęsus pakaitinių (laikinųjų) valstybės tarnautojų tarnybos laiką, juos šiam (pratęstam) laikui esant poreikiui, galima perkelti tarnybinio kaitumo būdu į kito laikinai pareigų negalinčio eiti valstybės tarnautojo pareigas.

Atnaujinta: 2023 11 22

LR Vyriausybėje 2023 m. spalio 11 d. užregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, reg. Nr. 23‑14258(3), kuriame numatyta, kad naikinant valstybės tarnautojo pareigybę ir jos vietoje steigiant darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybę, „išeitinė išmoka pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nemokamos, bet išsaugoma jo teisė į nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus nuo teisės į kasmetines atostogas įgijimo momento, išskyrus atvejus, kai jis faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti), kurios suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas. Darbuotojui, pradėjusiam darbą pagal darbo sutartį, kasmetinės atostogos suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, išsaugant iki tol įgytą darbo stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.“ 

Jei šis įstatymas bus priimtas, valstybės tarnautojo sukauptos kasmetinės atostogos (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus) bus perkeltos jam tęsiant darbo santykius toje pačioje įstaigoje pagal darbo sutartį, o valstybės tarnautojo stažas bus įskaitomas į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, stažą.

Atnaujinta: 2023 10 24

Iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai atsistatydina savo noru. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priimantį asmenį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai jį į pareigas priimantis asmuo sutinka įspėjimo terminą trumpinti. Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po to valstybės tarnautojas prašymą atsistatydinti savo noru gali atšaukti tik su jį į pareigas priimančio asmens sutikimu.

VTĮ 48 straipsnyje reglamentuota, pagal kokius pagrindus atleistiems valstybės tarnautojams mokamos išeitinės išmokos, išeitinių išmokų dydžiai ir jų mokėjimo tvarka. Subjektai, kuriems mokomos išeitinės išmokos, nurodyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. VTĮ 48 straipsnyje nenustatyta, jog valstybės tarnautojui, atleidžiamam pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kai atsistatydina savo noru, turėtų būti išmokama išeitinė išmoka, taigi atleidžiant šiuo pagrindu išeitinė išmoka nepriklauso ir nėra mokama.

Tuo tarpu naujos redakcijos VTĮ, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1d., 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui atleidimo dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kai valstybės tarnautojas atsistatydina iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (savo noru) dėl to, kad nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną, partnerį), kuris turi individualųjį pagalbos poreikį. Prašymo atsistatydinti savo noru pateikimo terminai išlieka tokie patys kaip ir dabar galiojančiame VTĮ: naujos redakcijos VTĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priimantį asmenį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai jį į pareigas priimantis asmuo sutinka įspėjimo terminą trumpinti. Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po to valstybės tarnautojas prašymą atsistatydinti savo noru gali atšaukti tik su jį į pareigas priimančio asmens sutikimu.

Atnaujinta: 2023 10 10

Naujame Valstybės tarnybos įstatyme nebeliko šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 49 str. 3 d. nustatytų garantijų. Naujo Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, taigi valstybės tarnautojams bus taikomos Darbo kodekso ar kitų teisės aktų nuostatomis. Iki įstatymo įsigaliojimo (2024-01-01) gal būt bus priimtos kolektyvinės sutartys ar kt. teisės aktai, kuriuose galimai būtų nustatytos tam tikros valstybės tarnautojų garantijos.

Atnaujinta: 2023 09 12

Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančio naujo Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 34 straipsnio 5 dalyje, skirtingai nei šio straipsnio 4 dalyje, nenustatyta tarnybos pratęsimo procedūra. Manytume, kad  Jūsų nurodytu atveju, kai teismo kancleriui sukaks 65 m. ir jeigu jis nuspręs eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo priimtas, pabaigos, jei kancleris atitiks VTĮ 34 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jis apie savo sprendimą turėtų informuoti asmenį, jį priimantį į pareigas ir tokiu atveju pakaktų pažymėti VATARE apie kanclerio tarnybos (pareigų ėjimo) pratęsimą.

Atnaujinta: 2023 09 25

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su buvusiais valstybės tarnautojais sudarytos mentorystės sutartys galioja iki jų termino pabaigos.

Atnaujinta: 2023 10 04

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga iki 2030 m. sausio 1 d. įvertina, ar valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos tinkamai įvertino jų pareigybių sąrašuose esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančias valstybės tarnautojų pareigybes iki 2025 m. sausio 1 d. panaikino arba vietoj jų įsteigė darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes.

Pažymėtina, kad ši nuostata yra imperatyvi, ir įstaigos negali savo nuožiūra nuspręsti įgyvendinti ją ar neįgyvendinti. Ar tinkamai įstaigos įgyvendino šią nuostatą iki 2030-01-01 įvertins Viešojo valdymo agentūra.

Atnaujinta: 2023 10 04

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja iki sutartyse nustatyto termino pabaigos. Pasibaigus šių kolektyvinių sutarčių galiojimo terminams, naujos kolektyvinės sutartys sudaromos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Atnaujinta: 2023 08 25